– Jei partrenkei žmogų, ką privalai daryti?

– Tai yra numatyta Kelių eismo taisyklėse (KET). Labai aiškiai sakoma, kad jeigu yra partrenktas žmogus, reikia kviesti policijos pareigūnus, taip pat pasilikti eismo įvykio vietoje. Atitinkamai taip pat vairuotojas turi išlipti iš automobilio, apžiūrėti įvykio vietą. Jeigu reikalinga nukentėjusiems kažkokia pagalba, iškviesti greitąją. Jeigu nėra tokios galimybės, jis turėtų pasirūpinti transportu arba su savo transporto priemone nugabenti nukentėjusius asmenis į gydymo įstaigą.

Vienareikšmiškai, jeigu asmuo pažeidžia KET ir savo veiksmais sukelia žalą, jis už ją atsako ir privalo ją atlyginti.

– Dabar ta situacija, kuri garsiai nuskambėjo praėjusią savaitę. Ar gali vairuotojas patikėti nukentėjusiųjų žodžiu, kad joms nereikia pagalbos ir pasišalinti iš įvykio vietos?

– Tokio vienareikšmiško atsakymo į šitą klausimą nėra. Gali būti atsakymas tiek taip, tiek ne. KET, kaip minėjau, nustato, kad reikia iškviesti policiją, medicinos pagalbos darbuotojus, jeigu ta pagalba reikalinga. Tačiau tie atvejai, kai nukentėjusieji pareiškia, kad jiems nekilo jokia žala, kad jie neturi pretenzijų, jie KET nėra reglamentuoti ir tai tarsi tokia pilkoji zona. Ir todėl pats faktas, kad jeigu šalys sutaria, jog jokios žalos nėra ir vairuotojas, manydamas, kad situaciją išsprendė, iš įvykio vietos išvyksta, savaime nereiškia, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos ir jam turėtų būti taikoma už tai administracinė atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant, kad asmuo tikrai pasišalino iš įvykio vietos, mes turėtume nustatyti jo tiesioginę tyčią. Tai reiškia, kad asmuo turėtų suvokti, jog jis padarė eismo įvykį, kad jis turi pareigą toje vietoje pasilikti ir jis aiškiai tai suvokdamas iš ten pasišalina. Jeigu įvyksta tokia situacija, kad susiduriame su pėsčiuoju ir pėsčiasis sako, kad neturi jokių pretenzijų, tokiu atveju, kad galutinai galėtume nuspręsti, ar yra pasišalinimas, ar ne, turėtume ištirti visas aplinkybes. Tačiau žiūrint preliminariai ir grubiai, vairuotojas išvyksta iš įvykio vietos, manydamas, kad jis išsprendė tą situaciją. Tai sakyt, kad jis pasišalino, vienareikšmiškai negalime.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu susitari, kaip tą susitarimą įforminti čia ir dabar? Jei neturi popieriaus ir rašiklio, ar galima nufilmuoti?

– Kaip jūs ir paminėjote, dažniausiai niekas neturi popieriaus lapo. Jeigu ir turi, dažniausiai nepagalvoja apie tai, kad reikia fiksuoti tuos susitarimus, todėl ir yra problema. Kartais šalys įvykio vietoje tarsi susitaria, vairuotojas, įsitikinęs, kad problema išspręsta, išvyksta, o nukentėjusysis paskambina policijos pareigūnams ir informuoja apie pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Tai tokiais atvejais vairuotojui tenka įrodyti kažkokiu būdu, kad tas susitarimas buvo ir tai yra komplikuota, kai nėra jokių įrodymų. Tai šiuo atveju idealus variantas būtų susirašyti tai ant popieriaus. Kaip jūs paminėjot, vienas iš būdų yra nufilmuoti tą susitarimą.

– Kokios galimybės kažką prisiteisti, gauti žalos atlyginimą nukentėjusiam, jeigu, kai tave partrenkia, atrodo, kad nieko neįvyko, su vairuotoju susitari, kad viskas gerai, bet procese paaiškėja, kad tos žalos yra?

– Aišku, ta galimybė yra. Turi būti fiksuotas pats žalos faktas. Tik paaiškėjus tai žalai, reikia iškart kreiptis į medicinos darbuotojus, kad žala būtų fiksuota ir nustatyta. Kuo ji nustatoma greičiau nuo datos, kai praėjo eismo įvykis, tuo tos galimybės didesnės. Bet, vienareikšmiškai, jeigu asmuo pažeidžia KET ir savo veiksmais sukelia žalą, jis už ją atsako ir privalo ją atlyginti.