Šalčių dar bus

Ateinantis sausis ir vasaris žada jau tikrų žiemos šalčių. Tiesa, anot sinoptikų, mažai tikėtina, kad jie tęsis ilgai. Vis dėlto automobilininkai neturėtų atsipalaiduoti. Be tinkamų padangų, langų plovimo skysčių ir kitų sezoninių pirkinių, derėtų atkreipti dėmesį į akumuliatorių.

Teoriškai akumuliatoriaus įkrauti nebūtina. Vis dėlto skaičiuojama, kad,  esant nulio laipsnių temperatūrai, akumuliatorius praranda apie 10 proc. savo galios. Termometro stulpeliui nukritus iki –10 °C temperatūros, nuostoliai viršija 30 proc., o esant –20 °C – jau beveik 50 proc. galios.

Specialistų teigimu, kiekvieno automobilio maitinimo sistema suprojektuota taip, kad važiuojant akumuliatorius savaime gautų energijos iš generatoriaus. Tinkamą įkrovos lygį palaiko įtampos reguliatorius, kuris neleidžia perkrauti akumuliatoriaus ir stabilizuoja 13,8–14,4 V įkrovą. Taip užtikrinama, kad net ir po daugelio važiavimo valandų akumuliatoriuje išliktų optimali 12,4–12,8 V įtampa.

Rizika: per ilgai naudojant įkroviklį elektrolitas gali užvirti ir išgaruoti, todėl gali įvykti sprogimas. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Sprogimo pavojus

Automobilių remonto paslaugų paieškos platformos motointegrator.com atstovo Mindaugo Šerėjaus teigimu, jei variklis neužsiveda ir starteris vos suka alkūninį veleną, išeitis aiški – reikia įkrauti akumuliatorių. Tai padaro įkrovikliai.

Šiuolaikiniais mikroprocesoriniais įkrovikliais labai paprasta naudotis, nes jie savaime parenka įtampą ir įkrovimo srovę. Todėl jų veikimas faktiškai apsiriboja gnybtų prijungimu prie akumuliatoriaus gnybtų. Lieka tik teisingai prijungti laidus. Pirmiausia reikia prijungti teigiamą laidą (dažniausiai – raudonos spalvos), o tada – neigiamą (juodą). Įkroviklis prie lizdo jungiamas tik tada, kai abu gnybtai jau yra tinkamoje vietoje.

„Tačiau kai kuriuose įkrovikliuose, ypač senesniuose, nėra elektroninės grandinės, apsaugančios nuo per didelės įkrovos. Tokiu atveju naudotojas turi nepamiršti nustatyti tinkamą įkrovimo srovę ir atjungti prietaisą, kai pasiekiama tikslinė įtampa. Įkraunant akumuliatorių per dideliu srovės stiprumu arba per ilgai naudojant įkroviklį, elektrolitas gali užvirti ir išgaruoti, todėl gali įvykti sprogimas. Todėl, naudojant tokį įkroviklį, reikia nuolat stebėti įkrovos lygį ir išjungti prietaisą, kai akumuliatoriaus įtampa pasiekia daugiau kaip 12,4 V“, – aiškino M. Šerėjus.

Skubėti neverta

Pasak pašnekovo, didelę reikšmę turi akumuliatoriaus įkrovimo laikas. Kodėl? Tinkama įkrovimo srovė turėtų siekti 10 proc. akumuliatoriaus talpos, pavyzdžiui, 60 Ah akumuliatoriaus įkrovimo srovė turėtų būti 6 A.

Tinkama įkrovimo srovė turėtų siekti 10 proc. akumuliatoriaus talpos.

„Pasirinkta įkrovimo srovė papildo akumuliatoriaus energijos atsargas maždaug per dešimt valandų. Svarbu neįkrauti jo pernelyg greitai. Įkraunant akumuliatorių, jame esančio elemento įtampa tolygiai ir nekenksmingai padidėja nuo maždaug 2 V iki 2,35 V. Tačiau, viršijus šias vertes, procesas labai pagreitėja, padidėja elektrolito tankis. Viršijus 2,4 V, prasideda vandens skilimo į deguonį ir vandenilį procesas, todėl akumuliatorius gali įkaisti“, – perspėjo pašnekovas.

2,5 V įtampa yra kritinė, todėl, viršijus šią vertę, įkrovimo procesą reikia nedelsiant nutraukti. Kaip žinoma, didelis vandenilio kiekis kartu su oru kelia didelį pavojų – susidaro sprogstamasis mišinys. Vienu neatsargiu judesiu galima sukelti kibirkštį, kuri kelia realią grėsmę, – ir visa tai dėl per daug įkrauto akumuliatoriaus.

Perkrovimo požymiai

Kaip nustatyti, kad akumuliatorius yra perkrautas? Dažnai požymiai pastebimi iš pirmo žvilgsnio. Ypač didelį nerimą kelia elektrolito virimas ir gausus garavimas. Daugeliu atvejų labai rūgštaus elektrolito purslai sukelia rimtų cheminių nudegimų.

Ženklu, kad akumuliatorius per daug įkrautas, gali būti ir elektrolito išgaravimas dėl per ilgo arba per greito įkrovimo.

„Neatsargaus įkrovimo padariniai ne visada palieka ilgalaikį pėdsaką. Pernelyg aukšta akumuliatoriaus įtampa paprastai pašalinama po kelių variklio paleidimų. Taip yra todėl, kad įtampos reguliatorius užtikrina pastovų įkrovos lygį. Deja, taip būna ne visada. Yra nedidelė rizika, kad per daug įkrautas akumuliatorius sugadins įtampos svyravimams jautrią elektroniką. Be to, kai kurie prietaisai, pavyzdžiui, indikatoriai, kurį laiką gali veikti netinkamai“, – teigė M. Šerėjus.

Pavojingesnė rizika yra didelė akumuliatoriaus perkrova. Tokių sutrikimų požymiai turi įtakos akumuliatoriaus būklei. Dėl per didelio įkrovimo jis gali netekti elektrolito, gali būti pažeisti elementai, korpusas ir ištekėti aktyviosios masės – tai dažnai baigiasi visišku akumuliatoriaus sugadinimu. Tačiau didžiausią pavojų kelia akumuliatoriaus sprogimas.

Prieš kelis dešimtmečius tai buvo rimta grėsmė. Šiuolaikinių techninės priežiūros nereikalaujančių akumuliatorių ir išmaniųjų įkroviklių amžiuje ši rizika, laimei, yra minimali.