Prieš 50 ar panašiai metų vadinamuoju „chruščioviniu“ laikotarpiu Vilniuje statytų daugiabučių balkonai tampa vis pavojingesni, kadangi gyventojai vengia juos remontuoti.

UAB „Naujininkų ūkis“ direktorius Sigitas Čirba sako, kad apie 80 proc. to laikotarpio namų balkonų būtina skubiai remontuoti.

Įmonės užsakymu sostinės Naujamiesčio ir Naujininkų rajonuose senųjų daugiabučių balkonų būklę tyrė „Statybos projektų ekspertizės centras“. Pasak bendrovės direktoriaus Almanto Indriliūno, daug kur tokie balkonai turi avarinės būklės požymių. Siekiant išvengti balkonų laikančių konstrukcijų griūties, reikia nedelsiant juos sustiprinti arba, esamus demontavus, įrengti naujus.

Pagrindinės senųjų daugiabučių balkonų „ligos“ – betono erozija, metalinės konstrukcijos ir armatūra pažeistos korozijos, neįrengta hidroizoliacija. Drėgmė, patekusi į plokščių mikroplyšius, dėl temperatūros svyravimų ardo betono struktūrą. Tokios išvados padarytos, gyvenamųjų namų Naujininkų, Savanorių, Pelesos ir kitose gatvėse balkonus patikrinus vadovaujantis statybos techniniu reglamentu „Esamų statinių tyrimai“.

S. Čirba pripažįsta, kad dėl gyventojų pasipriešinimo avariniai balkonai faktiškai ir toliau neremontuojami. Smarkiausiai remontui priešinasi tie gyventojai, kurių butai balkonų neturi. Tačiau, pasak S. Čirbos, balkonai priskiriami viso namo konstrukcijoms, ir į jų sutvarkymą turi būti žiūrima taip pat, kaip į pastato stogo remontą.

„Naujininkų ūkio“ vadovas sako, kad  gyventojus šiek tiek verčia apsigalvoti tik tai, kad blogos  būklės balkonų savininkams tenka atsakomybė dėl galimos žalos tretiesiems asmenims, jei įvyktų skaudi avarija.

S. Čirba mano, kad dėl avarinių balkonų gyventojus aktyviau turėtų šviesti Vilniaus miesto savivaldybė, kadangi gyventojai priešinasi butų ūkį tvarkančių bendrovių pastangoms pagerinti padėtį.