Lapkričio 26 d. Vilniaus universiteto (VU) Konfucijaus institutas minės antrąsias įkūrimo metines. Ta proga šiomis dienomis vyksta jau antroji Kinų kultūros savaitė, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas tradiciniam kinų karpinių menui ir kinų dvikovos menams (wushu).

Tikroji kova ir meditacija

Nuo lapkričio 19 d. viešintys svečiai iš Kinijos doc. Guo Xiaofengas ir karpinių meistrė Yang Zhihong jau skaitė ne vieną paskaitą aukštosiose ir vidurinėse mokyklose. Buvo pristatytas tradicinis kinų karpinių menas, o šį vakarą, kuris skirtas Konfucijaus instituto antrosioms įkūrimo metinėms paminėti, visi kviečiami į kinų dvikovos menų pristatymą.

„Lietuvoje apie kinų kultūrą žinoma ne tiek jau daug. Šįvakar vyksiantis renginys labai įdomus. Visa kinų dvikovos menų sistema yra sudėtinga. Dvikovos menai skirstomi į vadinamuosius vidinius (viena iš rūšių – taiči) ir išorinius (Šaolinio)“, - sakė VU Konfucijaus instituto projektų vadovė Vilma Šniukštaitė.

Pasak pašnekovės, išoriniai dvikovos menai yra tikroji kova, vidiniuose pirmiausia dėmesys telkiamas į meditaciją, vidinę jėgą. Lietuvoje, V. Šniukštaitės teigimu, nieko panašaus, kad galėtume palyginti, neturime. Tačiau būtų galima lyginti mūsų ir kinų tradicinius karpinius.

Vaisingumas ir vaikai simbolizuoja laimę

„Lietuviškuose karpiniuose taip pat atsispindi tam tikri simboliai, liaudies mene, kultūroje paplitę simboliai. Lygiai taip pat ir kinų karpiniuose. Jie, žinoma, turi kur kas senesnes tradicijas, ilgą istoriją. Kadangi Kinija labai didelė, pas juos karpiniai skirstomi į Šiaurės ir Pietų Kinijos, skiriasi jų simbolika“, - pasakojo projektų vadovė.

Pavyzdžiui, Šiaurės Kinijoje egzistuoja šamanistinių karpinių grupė. Juose vaizduojamos šamanistinės dievybės arba patys šamanai, šamanės, kurie bendrauja su dvasiomis.

Vaizduojama karpiniuose ir Saulės deivė. Pašnekovės teigimu, ji – didžiakrūtė, tikima, kad deivė maitina žmones šiluma. Yra ir devynkrūtė deivė, kuri siejama su Žeme motina. Mes irgi turime žemės deivę Žemyną.

„Kinų karpiniuose egzistuoja Gyvybės medis. Jis skiriasi nuo lietuviškojo. Kiniškajame gali būti vaizduojami granatų vaisiai. Jie dėl savo sėklų gausos siejami su vaisingumu, dideliu vaikų skaičiumi. Tradicinėje kinų kultūroje vaikai visada buvo labai svarbūs. Tikima, kad kuo šeimoje daugiau vaikų, tuo daugiau laimės“, - kinų kultūros tradicijos aspektus vardijo V. Šniukštaitė.

Kinų kultūros savaitės renginiai

Lapkričio 21 d.:

18 val. – Kinų dvikovos menų (ušu) vakaras. Ušu meistras doc. Guo Xiaofeng, Lietuvos ušu asociacija, Tarptautinė taiči asociacija ir daoistų Huashan mokyklos meistrė Xiang Xueqiu su mokiniais (VU Centriniai rūmai, Teatro salė, Universiteto g. 3, Vilnius).

Lapkričio 23 d.:

14 val. – paskaita „Kinijos karpinių meno tradicijos“. (Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Dizaino fakultetas, Antakalnio g. 54).

17 val. – vieša paskaita „Permainų knyga“ („Yijing“) kinų kultūroje“. Doc. Guo Xiaofeng (VU Konfucijaus institutas, A. Goštauto g. 12, Vilnius).

Doc. Guo Xiaofengas yra Liaoningo universiteto Filosofijos ir viešojo administravimo fakulteto dėstytojas, kinų filosofijos tyrinėtojas, religijotyrininkas, kinų dvikovos menų (wushu) meistras ir daoistas.

Karpinių meistrė Yang Zhihong yra nusipelniusi Liaoningo provincijos tautodailininkė, Liaoningo provincijos Jianpingo apygardos nematerialiojo kultūros paveldo išsaugojimo centro vadovė.