Vilniuje daugelio senos statybos daugiabučiuose namuose esančių liftų techninis stovis nebeatitinka jiems keliamų reikalavimų, skelbia bendrovė „Mano būstas“.

20 metų ir daugiau tarnaujantys įrenginiai šaukiasi remonto, tad avarinės būklės liftus prižiūrintiems specialistams belieka vienintelė išeitis – vardan gyventojų saugumo juos stabdyti. Savo ruožtu naujus liftus įsigiję gyventojai džiaugiasi atsikratę problemų kupros.

Įmonės „Baltijos liftai“, kuri sostinėje prižiūri bendrovės „Mano būstas“ administruojamų namų liftus, projektų vadovas Jevgenijus Vasiljevas vardija faktus: šiandien iš 850 prižiūrimų liftų 600 įrenginių artėja ar jau viršijo ribinį 25 metų eksploatacijos laikotarpį.

Šiuo metu Vilniuje eksploatuojama apie 2 tūkst. liftų. Iš jų maždaug pusė yra peržengę ribinį 25 metų tarnavimo laiką.

„Europos Sąjungos direktyvos numato, kad šį arba kitą gamintojo nurodytą konkretų eksploatacijos laikotarpį viršijusius liftus privalu keisti naujais arba juos renovuoti. Deja, bet nemažai gyventojų į tai numoja ranka ir piktinasi, jei namo administratorius išjungia liftus. Tačiau juk tai daroma dėl pačių gyventojų saugumo. Vien tik šiais metais įgaliotų įstaigų ekspertai dėl avarinio stovio net 29 liftus pripažino netinkamais naudoti. Dažniausiai liftai stabdomi dėl elektroninės valdymo sistemos ir saugos mazgų susidėvėjimo, kabinos rėmo ir šachtos durų surūdijimo“, – akcentavo J.Vasiljevas.

Karoliniškėse daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės „Karoliniškių būstas“ direktorius Darius Zabarskas sako, kad nesiimant veiksmų ateityje avarinės būklės nebevažiuojančių liftų tik daugės. Vienintelė išeitis – keisti arba renovuoti susidėvėjusius liftus. Tiesa, yra dar viena alternatyva – nedaryti nieko. Bet tuomet gyventojams teks vaikščioti laiptais pėsčiomis.

Tačiau „Karoliniškių būsto“ direktorius džiaugėsi, jog gyventojai visgi nesėdi sudėję rankų ir imasi iniciatyvos, kad jų daugiabutyje esantys susidėvėję liftai būtų remontuojami arba pakeisti naujais. Kaip pavyzdį jis pateikė sostinės A.J. Povilaičio g. 8 namą, kurio gyventojai, pusmetį negalėję naudotis avarinės būklės liftu, nutarė pakeisti jį nauju.

Šiame 9 aukštų daugiabutyje name gyvenanti Danutė Vidūnaitė tvirtino, kad surinkti daugumos gyventojų sutikimą keisti seną liftą nebuvo itin sunku. Moters teigimu, žmonės, ypač moterys su mažais vaikais ir senjorai, pavargo kone pusmetį laipioti pėsčiomis, be to, nematė prasmės „kišti“ pinigų į kosmetinį įrenginio remontą, todėl naujo lifto įrengimui pernelyg neprieštaravo. Juolab, kad kantrybę sekino nuolat pasikartojantys gedimai.

„Naujas liftas – ne pigus malonumas, tačiau mūsų namo administratorius pasiūlė patrauklias įsigijimo sąlygas ir palankų išsimokėjimo per 3 metus terminą. Taigi dabar gyventojai pagal jų turimo buto plotą kas mėnesį moka vienodas įmokas ir nesibaimina, kad vieną dieną užstrigs susidėvėjusiame lifte“, – kalbėjo D. Vidūnaitė.

Šiuo metu Vilniuje eksploatuojama apie 2 tūkst. liftų. Iš jų maždaug pusė yra peržengę ribinį 25 metų tarnavimo laiką. Specialistai moraliai ir fiziškai susidėvėjusių liftų nerekomenduoja remontuoti ir pataria juos keisti naujais. Skaičiuojama, kad sostinės daugiabučiuose yra ir apie 100 liftų rekordininkų, kurie eksploatuojami jau 40 metų. Pastarųjų būklė kelia didžiausią nerimą.