Pereiti į pagrindinį turinį

Gyvybę atėmusį nuosprendį pasirašė patys

2013-06-26 21:27
Gyvybę atėmusį nuosprendį pasirašė patys
Gyvybę atėmusį nuosprendį pasirašė patys / Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Siaubinga nelaimė, kai praėjusį antradienį sostinės stoties rajone nugriuvus balkonui žuvo 86-erių moteris, nebuvo netikėtumas: aiškėja, kad gyventojai raštiškai uždraudė renovuoti avarinės būklės balkoną, nors jam tvarkyti komunalininkai jau buvo parengę visus reikiamus dokumentus.

Birželio 25 d. sostinę apskriejo žinia, kad Panerių g. 15 namo balkonui nugarmėjus žemyn, šio namo gyventoja – 86-erių Liubovė N. – patyrė sunkių sužalojimų. Senyvo amžiaus moterį medikai skubiai nugabeno į ligoninę, tačiau ji neišgyveno.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau jau dabar aiškėja, kas gali būti kaltas dėl šios žūties, nes nelaimei buvo galima užkirsti kelią: namo gyventojai dar pernai buvo įspėti, kad jų balkonai yra avarinės būklės, todėl jais naudotis pavojinga.

Namą administruojančios įmonės atstovai ne kartą raštu įspėjo gyventojus apie renovacijos būtinybę, beje, tarp jų buvo ir pati žuvusioji, tačiau daugumos gyventojų sprendimu administratoriui buvo nurodyta nepradėti jokių būtinų remonto darbų.

Pasak daugiabutį prižiūrinčios įmonės „Naujamiesčio būstas“ atstovų, praėjusių metų rugsėjo ir lapkričio mėnesiais buvo organizuotos Panerių g. 15 pastato fasado, balkonų ir perdangų neeilinės apžiūros. Jau tuomet konstatuota, kad daugiabučio balkonų laikančiųjų konstrukcijų betonas nutrupėjęs, sijos atviros ir pažeistos korozijos, balkonų atitvarai taip pat nutrupėję, vietomis netgi nuskilę betono luitai, matoma atvira armatūra, ką ir kalbėti apie susidėvėjusią hidroizoliacija bei kitus esminius pažeidimus.

Kaip ir įpareigoja įstatymai, apžiūrą atlikusi bendrovė stengėsi reaguoti operatyviai – užsakė parengti balkono tvarkymo projektą. Tačiau iškilo sunkumų, nes namas įrašytas į Kultūros paveldo objektų sąrašą, todėl projekto derinimas su įvairiomis valstybės institucijomis truko apie pusmetį.

Nepaisant trukdžių, gegužės pabaigoje namo gyventojams buvo pagaliau pranešta apie atliktą projektą, o birželio 20 d. buvo šaukiamas susirinkimas, kuriame daugiabučio bendraturčiai turėjo būti supažindinti su tolesnio remonto eiga.

Deja, į susirinkimą atvyko vos trijų butų atstovai, o ir jie kategoriškai prieštaravo bet kokiems remonto darbams. Nepaisydami išsakytų argumentų dėl gyventojams gresiančio pavojaus, namo atstovai surinko du trečdalius namo gyventojų parašų su reikalavimu nepradėti balkonų ir perdangų remonto. Šis raštas nusiųstas ne tik „Naujamiesčio būstui“, bet ir Vilniaus miesto savivaldybei.

„Vilniaus dienai“ su pačiais gyventojais susisiekti nepavyko. Tačiau dar prieš dieną vienas namo gyventojas Marius, pasisakantis už namo remontą, žiniasklaidai tvirtino, kad jis ir dar penkių butų savininkai tapo daugiausia vyresnio amžiaus kaimynų įkaitais: nors jis tvirtino suprantantis, jog tvarkyti avarinės būklės namą būtina, tačiau su kitais sąmoningais kaimynais jie yra mažuma ir vien jų norų nepakanka, nes bet kokius užmojus tvarkytis blokuoja likę du trečdaliai namo gyventojų.

„Visos mūsų pastangos pradėti namo remontą atsimuša į kaimynų abejingumą. Jie, kurių dauguma yra pensininkai, kategoriškai prieštarauja bet kokiems pokyčiams. Jų motyvas paprastas ir banalus – mūsų amžiui užteks, o po mūsų mirties namas tegu nors sugriūva. Viena moteris netgi grasino susideginti, jei prieš jos valią bus pradėti namo remonto darbai. Žodžiu, tapome abejingų kaimynų įkaitais“, – žiniasklaidai skundėsi M.Skudžinskas.

„Vilniaus dienai“ atsiųstame atsakyme „Naujamiesčio būsto“ direktorė Aurelija Dapkūnienė tikino, kad vien aplinkiniame Naujamiestyje yra dar apie 100 tokių balkonų, kurie gali bet kurią minutę užgriūti ant praeivių ar nusinešti gyventojų gyvybę.

„Gaila, kad žmonės nesupranta, jog daugiabutis namas yra visų jame gyvenančių žmonių bendras turtas, kuriuo privalu rūpintis. Gyventojų abejingumas turi ir savo kainą – tai dar kartą įrodė tragiškas antradienio dienos įvykis Panerių gatvėje. Neabejoju, kad nelaimės buvo galima išvengti, jei gyventojai nebūtų prieštaravę ir nebūtų sudarę kliūčių laiku atlikti avarinės būklės balkonų remonto darbus“, – kalbėjo A.Dapkūnienė.

 

Komentaras

Andrius Smaliukas

VU teisės fakulteto docentas

Už žūtį atsakingi gyventojai

Čia iškyla dvi problemos. Pirmoji: kas atsako už šį nelaimingą įvykį? Atsakymas gana aiškus – Civilinis kodeksas numato, kad gali atsakyti statinių savininkas. Tad nukentėjusio žmogaus artimieji gali reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo būtent namo gyventojams. Nes jei žala padaryta bendros konstrukcijos, visi gyventojai yra šios konstrukcijos bendraturčiai, tad atsakyti jie turi solidariai.

Antroji problema: ar buvo galima užkirsti kelią nelaimei ir renovuoti balkoną laiku? Šį klausimą teisės aktai reglamentuoja šiek tiek kitaip, viskas priklauso ir nuo to, ar gyventojai yra įsteigę bendriją. Čia situacija sudėtinga, nes iškyla būtinybė suderinti net ir būtinus kapitalinio remonto veiksmus su gyventojų laisva valia, nes, kaip minėjau, jie visi yra bendraturčiai. Bet kai yra avarinė būklė, yra priežiūros institucijos. Šiuo atveju – Statybų inspekcija, kuri turėtų rūpintis tokiais atvejais. Jei inspekcija būtų pastebėjusi tai, kad namas yra avarinis, jie būtų galėję imtis viešosios teisės jiems numatytų funkcijų: skelbti tą namą avariniu, užsiimti gyventojų iškeldinimu ir atlikti kitus būtinus veiksmus. Bet čia veikia daug interesų, o gyventojams ne visada patiems pavyksta juos subalansuoti. Į Statybų inspekciją gali kreiptis ir gyventojai, ir administratorius, nors, aišku, procedūros užtrunka.

Svarbiausia šioje istorijoje tai, kad atsakomybė už šį įvykį, yra. Tikiuosi, kad išvados po šio labai skaudaus įvykio bus padarytos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų