„Solo Ansamblis“ ir „Sirenos“ turi vieną bendrą vardiklį – teatras. Visi grupės „Solo Ansamblis“ nariai – profesionalūs aktoriai, tad šis festivalio atidarymas – tai savotiška duoklė teatrui.

„Į kiekvieną erdvę atsinešame savo pasaulį, „gallery 1986“ jį taip pat pažadame sukurti. Norisi įžiebti pojūtį – „ta vieta labai keistai veikia“, – sakė grupės narys Sergejus Ivanovas. „Bus kur paganyti ir akis, ir ausis“, – pažadėjo kūrėjas, – „tačiau iš esmės – vis dar gyvename savo albumo „Olos“ etapu, kurį išleidome prieš pat pandemiją. Ji sutrikdė mūsų albumo pristatymą, tad dabar jaučiam, kad vis dar labai norim šiuo albumu kalbėti, ir vis dar turim ką naujo juo pasakyti“.

Su Sergejumi kalbėjomės jam kartu su Jaunimo teatro trupe viešint Čekijos teatro festivalyje „Divadlo“. Ten aktorius pasirodė Yanos Ross spektaklyje „Vienos miško pasakos“. Sergejus buvo sužavėtas festivalyje pamatyto Roberto Lepage‘o darbo „887“: „su tokia precizika norėtųsi kurti toliau, tiek dėmesio skiriant smulkiausioms detalėms – sakė jis.

Rugsėjo 22 dieną festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinos rėmuose Sergejus pasirodys Eglės Švedkauskaitės darbe „Jauno žmogaus memuarai“, o 23 dieną keliaus į „gallery 1986“ erdves, ten kartu su savo bendražygiais surengs „Sirenos x Solo Ansamblis I atidarymo koncertą“. „Šis atvejis – visiškas sutapimas: „Jauno žmogaus memuarai“ – pirmas spektaklis, kuriame groju gyvai. Muzikinis kelias šį kartą papildė mano, kaip aktoriaus vaidmenis. Taigi, patirtis muzikinėje scenoje nešuosi į teatro sceną, ir atvirkščiai“.

Organizatorių nuotr.

Grupės „Solo Ansamblis“ nariai yra keturi patyrę aktoriai, kurie sąmoningai nusprendė atsisakyti perdėto artistiškumo scenoje. Sutelkę visą dėmesį į gyvą atlikimą, sceninę patirtį jie išnaudoja gyvo potyrio sintezei. Tačiau ką duoda tos skirtingos aktoriaus ir muzikanto patirtys? Ar vis dėlto nėra taip, kad nori/nenori jos persipina, praturtindamos viena kitą? „Aktoriai gali būti kaip mediumas, muzikos laidininkai, galintys muziką sėkmingai transliuoti. Nori/nenori, iš teatro atsinešame tai, kaip elgiamės ir kaip atrodome scenoje. Matyt tai vyksta pasąmoniniu keliu“, – sako Sergejus.

„Tačiau aktoriaus ir muziko skirtumai – dideli, juos sunku žodžiais įvardyti, jie jutiminiai. Muzikinėje scenoje daugiau laisvės. Nors, tiesą sakant, nesijaučiu ir teatro scenoje suvaržytas. Tačiau man muzika yra didesnė tiesos sakytoja, nei teatro scena, ji nuoširdesnė. Teatre – daugiau netiesos: scenoje juk turi suvaidinti, kad miršti. Į teatro sceną aš einu su kauke, personažu, kažkieno tekstu. Ten slepiuosi po fantomu, savimi kuriu kitą žmogų. Muzikoje – viską transliuoju iš savęs, einu ten, kur veda impulsas. Teatre – geografija griežtesnė, nuo jos tu negali nuklysti, istorija teatre turi būti nuosekli, muzikoje – mes kiekvieną kartą šias muzikines istorijas, muzikinius kūrinius keičiame, taip sukurdami vis kitą naratyvą“, – pasakojo kūrėjas.

„Solo Ansamblis“ nekuria muzikinio stiliaus, jis konstruojasi aplink grupę, sekančią individualiu kiekvienos dainos keliu. Jie užsibrėžę kurti tai, kas tikra patiems. Galbūt todėl „Solo Ansamblis“ pastaruosius metus susilaukia tokio didžiulio žiūrovų dėmesio. „Kai iki šio taško ateini palaipsniui – supranti to vertę. „Solo Ansamblis“ yra projektas, kur save realizuojame. Jausmas, kuris lydi iki šiol – sunkiai žodžiais apsakomas. Kažkoks ilgai besitęsiantis kosmosas, kuriame kartu telpa ir didžiulis nuovargis, ir geras pasikrovimas, tačiau nuovargis – natūralus, nepykdantis. Norisi šios kartelės nenuleisti. Jaučiu, kad tame, ką darome, yra prasmė. Norisi visa tai daryti toliau“.

„Nežinia, ar „Solo Ansamblis“ egzistuotų toks, koks jis yra, jei šalia mūsų gyvenimuose nebūtų teatro, kino, įgarsinimo darbų, animacijos ir visų kitų veiklų. Aš tikiu, kad niekas nevyksta be reikalo: reikia mokėti pamatyti ir laiku bei vietoje pasiimti. Esame labai dėkingi ir laimingi, kad pritraukiame dideles auditorijas, juk kūrėjui norisi, kad jį matytų, girdėtų. Tą labai vertinam. Smagu, kad klausytojai mumis didžiuojasi, gera su jais dalintis muzika. „Sirenos x Solo Ansamblis I atidarymo koncerte“ pažadame, kad ji bus ir graži. Bus didelis vakarėlis, skendintis garso ir šviesų rūke“, – sakė S. Ivanovas.