Argentinoje gimusi ir augusi menininkė E. K. Kriaučiūnaitė žiūrovams atvers duris į elegantiškai spalvingą parodą – kaip ir dera, kuomet vizualizuojamas miestas, kuriame temperamentingai kalbama, aistringai šokama, garsiai raudama ir linksmai švenčiama. Gera yra gimti tokiame mieste, kurio būtasis laikas dailininkei E. K. Kriaučiūnaitei yra toks pats svarbus, kaip ir esamasis. Todėl vizualizuotos atminties senojo miesto fragmentai, išreikšti per tapybinę plastiką, čia taip dera su fotografija šiuolaikinio didmiesčio, tarsi tatuiruote papuoštu siuvinėtos linijos punktyru.

Paroda „Vizioplūdžiai“ sutampa su Argentinos 200-uoju Nepriklausomybės jubiliejumi. Todėl E. K. Kriaučiūnaitė – atsigręždama į prarastą laiką bei dalindamasi savo asmeniniu susitikimu su praeitimi ir žiūrovus kviečia prisiminti Argentiną bei didžius argentiniečius: Carlosą Gardelį, kuris atvežė tango į Paryžių, Julio Cortazarą, kurio siurrealistinis žaidimas klasėmis XX a. septintajame dešimtmetyje buvo artimas daugeliui, pasilikusiems už geležinės uždangos, Astor Piazzolla, kurio „Libertango“ melodija net ir Lietuvoje pakelia nuo kėdės didžiausius apsnūdėliu.

Dalia Valančiūtė, pristatydama menininkę, cituoja eilutes iš Alfonso Nykos-Niliūno dienoraščio: „1937 m. Florencijoje ekskursantas Aistis, tada dar Jonas Kossu-Aleksandravičius vos girdimu balsu skundėsi: Praeis diena, ir nežinosi,? Ką įgijai, ką praradai“...„Štai man praėjo visas gyvenimas, ir vis dar nežinau, ką įgijau, ką praradau“.

„Nuolat prisimenu Argentiną. Kai 1957 m. iš Buenos Airių atvažiavome gyventi į Lietuvą, atrodė, kad Argentiną praradau amžiams. Dabar galiu įvardinti, ką konkrečiai praradau. Ir galiu pasakyti, ką žemėje, kuri man tuo metu atrodė esanti mano mirties vieta, įgijau,“ – pasakoja parodos „Vizioplūdžiai“ autorė E. K. Kriaučiūnaitė.

Tapybos parodą „Vizioplūdžiai“ galima pavadinti prisiminimų pasauliu, o menininkę – prisiminimų ir vizijų architekte, kuri peržengusi atminties slenksčius tiesiog kontekstualizuoja jai gerai pažįstamą miestą. Pasaka E. K. Kriaučiūnaitės, tai tarsi susitikimas su savimi praeityje: į atmintį įsirėžę spalvingi Caminito ir San Telmo kvartalai, skverai ir aikštės, vaikystėje lankyta bažnyčia, gatvėje tango šokančios poros – visa tai, kas gali būti įvardinta kaip praradimai – nėra siužetiškai susiję. Dailininkė naudojasi teise kurti savo fragmentiškai slenkančios atminties erdvę, kurioje prisiminimų pasaulis su visomis detalėmis, – net ir kvapais bei garsais – jai pačiai yra svarbus kaip estetiškumo samprata.

E. K. Kriaučiūnaitės paroda „Vizioplūdžiai“ galerijoje „Meno niša“ (J.Basanavičiaus g. 1/1, Vilnius) veiks liepos 11–22 d.