Parodų „Salve, Vilnius“ ciklas prasidėjo 2018 m. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, parodos „Menas interjerui“ metu. Antroji paroda surengta 2019 m. „Domus galerijoje“. Trečioji eksponuota 2020 m. Trakų Vokės dvaro sodybos rūmuose. 2021 m. dėl pandemijos ji surengta kiek pakeistu pavadinimu „Salve, Vilnius, kitaip“ Vilniaus Bernardinų bendruomenės centre.

Sostinės jubiliejus

Paroda Energetikos ir technikos muziejuje atidaroma sausio 25 d. 17 val. ir yra skirta pasveikinti Vilnių artėjančio jubiliejaus proga. Atidarymo metu Vladas Braziūnas ir Agota Zdanavičiūtė atliks poetinę muzikinę kompoziciją poeto balsui ir skambančiai gausai „Vilniaus heteroglosija“.

Parodoje savo kūrinius eksponuoja trys dešimtys menininkų, tarp jų – parodos kuratorius Ričardas Zdanavičius, Loreta Zdanavičienė, Artūras Braziūnas, Živilė Jasutytė, Audrius Gražys, Kęstutis Musteikis, Marius Strolia, Marijonas Šlektavičius, Ernestas Žvaigždinas, Virginija Kirvelienė, Evaldas Grynius ir daugelis kitų.

Sostinės jubiliejus pirmą kartą bus švenčiamas 2023 m., mat lygiai prieš 700 metų, 1323 m. sausio 25 d., Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Vakarų Europos miestams lotynų kalba rašytuose laiškuose Vilnius pirmą kartą paminėtas kaip Lietuvos sostinė. Šie metai paskirti pasiruošimui paminėti artėjantį miesto jubiliejų.

Muziejaus nuotr.

Salve!

Parodų ciklo pavadinimą įkvėpė Vilniuje ant kai kurių senųjų gyvenamųjų pastatų įėjimų slenksčių išlikęs lotyniškas užrašas „salve“ (lot. sveiki). Tai pagarbus kreipinys į namo šeimininką, gyventoją ar atėjusį svečią. Šie keliaspalviai smulkinto marmuro užrašai, atsiradę XX amžiaus pradžioje, - Vilniaus architekto Adamo Antono Filipowicziaus-Dubowiko inicijuotas ženklinimas.

Kaip ir anksčiau, „Salve, Vilnius“ autoriams iškelta kiek neįprasta sąlyga – paveikslai turi būti ne stačiakampiai, o apvalių formų: tondas, ovalas, arka arba apskrita sfera, skulptūros – aptakių formų, tekstilė – apvali ar išgaubta.

Apvalių formų meno objektai pasirinkti ne veltui. Dekoratyvios apskritimo kompozicijos kilusios iš antikos ir vėlesnių renesanso laikų (tondai, plafonai, medalijonai, kartušai), (mozaikos, freskos, reljefai, vitražai, gobelenai). Tai puošnūs dekoratyvūs elementai interjeruose, eksterjeruose ir iškilmingos simbolinės kompozicijos vaizduojamajame mene.

Muziejaus nuotr.

Legendinės istorijos

Skulptūriškai aptaki meno kūrinių forma – užuomina į vingiuotas senamiesčio gatveles, apvalias Vilniaus senosios architektūros detales. Grakštūs gotikiniai, barokiniai bažnyčių skliautai, kupolai, bokštai, klasicistiniai, ampyro stiliaus pastatai (Lietuvos respublikos prezidentūra, Chodkevičių ir Tiškevičių rūmai), dvarai, namai su arkiniais langais muzikaliai dera kalvotame Vilniaus miesto reljefe.

Šiuolaikinės architektūros pastatai kartais darniai jungiasi (o kartais ir nesijungia) į harmoningą miesto panoramą. Sostinei būdingas daugiatautiškumas ir skirtingų kultūrų sambūvis formuoja ne tik unikalų miesto veidą, bet ir jo kismą, virsmą istorijos vingiuose. Maža to, gyvenantieji svetur Vilniui taip pat jaučia gilius sentimentus. Taigi nenuostabu, kad senasis Vilnius ne vienai kūrėjų kartai buvo, yra ir išliks įkvėpimo šaltiniu.

Parodos organizatoriai viliasi, kad šie darbai leis užmegzti savotišką dialogą su miestu ir apmąstyti kūrinių autorių santykį su Vilniumi. Dalyvavimas šioje parodoje – išskirtinė proga dabarties menininkams, puoselėjantiems pagarbų dėmesingumą mūsų miestui, atsiskleisti sava vizualinio meno kalba ir apvalių formų darbuose kūrybiškai aktualizuoti Vilniaus legendines istorijas bei šiuolaikines menines kasdienybės sampratas, įprasminančias vilniečių tapatybę.

Parodos kuratorius – Ričardas Zdanavičius. Paroda veiks sausio 25 d.–kovo 28 d. Energetikos ir technikos muziejuje.