Vienas jų – projektas „Endurance“, kuriame savo jėgas sujungė šiuolaikinio cirko kūrėjas Kontantin Kosovec (K.K), eksperimentinės elektroninės muzikos kūrėjas Maximilianas Oprishka (M.O), melomanų žinomas, kaip Fume, bei išskirtinių apšvietimo ir scenografijos projektų autorius Arvydas Buinauskas (A.B). Kalbiname „Atviros erdvės“ laimėtojus plačiau apie jų projektą, kuris nagrinės žmogaus kūno ištvermę, pasitelkdamas tris meno šakas.

– Papasakokite plačiau apie savo projektą, kuris šiais metais nugalėjo Menų spaustuvės programoje „Atvira erdvė“.

–  (M.O) Šis projektas yra aktyvi trijų skirtingų disciplinų menininkų kolaboracija, kurios pagrindinis tikslas kartu dirbant apjungti tris meno ašis – muziką, kūno kalbą bei šviesą. Projekto metu, mes pasirinkome tyrinėti kūno ištvermės bei galimybių ribas ir pats kuriamas projektas vadinasi „Endurance“. Tai labai įdomus, plataus spektro priėjimas prie tos keistos būsenos, kas yra nepatogu, kas yra „ant ribos“, bet kartu ir cikliška ir meditatyvu, sulyginčiau su jausmu kai bėgi keturiasdešimtą kilometrą.

Visi ateiname iš skirtingų kūrybinių sričių, į projektą žiūrime su dideliu užsidegimu ir noru išeiti iš savo pačių komforto rėmų, leistis į eksperimentus ir kurti dar neišbandytose teritorijose.

–  (K.K) Mūsų projektas – tai trys meno šakos, kurios persipina tarsi trys virvės gijos.

– Papasakokite plačiau apie komandą susibūrusią projektui, ar teko anksčiau kartu bendradarbiauti, ar tai bus pirmas kartas jums kuriant kartu?

– (M.O) Projekto „Endurance“ komanda atsirado labai netikėtai. Su Konstantinu esame pažįstami pakankamai seniai, o su Arvydu esame turėję bendrą projektą, tiesa tai bus pirmas mūsų visų trijų kūrybinis projektas. Visi esame iš skirtingų meno disciplinų, turime skirtingas patirtis įvairiuose projektuose, tačiau kartu randame ir daug tarpusavio sąlyčio taškų, tad manome, kad turėsime tiek įdomų kūrybinį procesą, tiek ir jo rezultatą. 

 Kontantin Kosovec, D. Putino nuotr.

– Ką Jums patiems reiškia ši galimybė, įgyvendinti sugalvotą projektą?

–  (K.K) Šis spektaklio konceptas brendo jau daug laiko, dabar yra puiki proga jį įgyvendinti, pasitelkiant menininkus ir iš kitų sričių.

–  (M.O) Tai yra puiki bei legali proga stipriai patriukšmauti (juokiasi).

–  (A.B) Labai retas atvejis, kai turi galimybę „laužyti nusistovėjusius standartus ir stereotipus“.

Arvydas Buinauskas, R. Griciaus nuotr.

– Kaip manote, kokį galutinį rezultatą pavyks pristatyti žiūrovui?

–  (M.O) Visi ateiname iš skirtingų kūrybinių sričių, į projektą žiūrime su dideliu užsidegimu ir noru išeiti iš savo pačių komforto rėmų, leistis į eksperimentus ir kurti dar neišbandytose teritorijose. Norime, kad žiūrovas nebūtų pasyvus stebėtojas, bet jaustųsi projekto dalimi, jaustų aplinką, išgyventų akimirkas.

– Koks Jums patiems šis karantininis laikotarpis? Ar kūrybingas, ar pilnas iššūkių?

– (A.B) Ypač darbingas, tiek iššūkiais tiek projektų įvairove – nauji poteriai ir atradimai apšvietimo ir scenografijos sveroje.

– (K.K) Pilnas iššūkių, naujovių, nežinomybės. Iš vienos pusės atsirado labai daug laiko kūrybai, iš kitos padidėjo ir streso lygis. Labai trūksta gyvų pasirodymų ar bent galimybės vesti edukacines veiklas, bet kol kas mano gyvenime daugiau pozityvių nei negatyvių pokyčių.

–  (M.O) Man, kaip ir daugeliui žmonių, pakankamai keistokas laikas, labai tylu.

– Ko tikitės iš programos „Atvira erdvė“?

–  (K.K) Tikimės, kad būtent ši programa, mūsų projektui padės įgauti pagreitį.

Maximilianas Oprishka, asmeninio archyvo nuotr.