Atsakyti į šiuos klausimus gali padėti ano meto menininkų kūriniai, mūsų dienas pasiekę dokumentai, kiti artefaktai. Vienas tokių – Slovėnijoje saugomas pirmasis Vilniaus žemėlapis.

Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos pristatoma paroda "Nostra Vilna: pirmasis Vilniaus atvaizdas" – antroji iš 2018–2022 m. tarptautinių parodų ciklo "Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai", skirto Vilniaus 700 metų jubiliejui pasirengti.

Parodoje eksponuojamas unikalus XIV a. antrosios pusės žemėlapio fragmentas, kuriame pirmą kartą pavaizduota Lietuvos sostinė. Tai ankstyviausias iki šiol žinomas kartografinis šaltinis, kuriame vaizduojama Lietuvos sostinė, taip pat tai ankstyviausias ikonografinis Vilniaus vaizdas. Šis unikalus Vilniaus ir Lietuvos istorijai eksponatas atvežtas iš Slovėnijos Respublikos archyvo Liublianoje.

Šis unikalus ikonografinis, istorijos ir istorinės geografijos šaltinis savo verte prilygsta pirmajam Lietuvos paminėjimui 1009 m. Kvedlinburgo analuose ir 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiškui, kuriame pirmą kartą paminėtas Vilnius. Žemėlapio fragmentas mažai tyrinėtas istorikų ir dar nepakankamai įtrauktas į mokslinę erdvę.

Veikiant parodai bus organizuojamos kultūros istorikų diskusijos, viešos istorikų paskaitos, edukaciniai užsiėmimai moksleiviams ir šeimoms. Vilniaus gimtadienio minėjimą paįvairins vasarį LDM Radvilų rūmų muziejuje atidaroma unikalių XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Vilniaus planų iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo, braižytų Vilniaus gimnazijos moksleivių, paroda "Nepažintas Vilnius".

Parodos organizatoriai tikisi, kad istorinių atodangų ciklas "Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai" atskleis Vilnių kaip unikalų Europos lotyniškosios civilizacijos miestą, o parodose pristatomi ženklai ir simboliai padės geriau pažinti sostinės istoriją.

Kas: paroda "Nostra Vilna: pirmasis Vilniaus atvaizdas".

Kur: Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4).

Kada: veikia iki kovo 31 d.