Pereiti į pagrindinį turinį

Džiazo scenoje kurianti G. Vaitkutė: džiazas mums neturi jokių ribų

2016-11-12 16:00
DMN inf.

Išskirtinio balso savininkė dainininkė Girmantė Vaitkutė vis eksperimentuoja scenoje: nuo gospelo, pritariamojo vokalo žinomiems atlikėjams iki įsikūnijimo į Whitney Houston, Adele ir Beyonce bei solinės karjeros ir albumo.

Džiazo scenoje kurianti G. Vaitkutė: džiazas mums neturi jokių ribų
Džiazo scenoje kurianti G. Vaitkutė: džiazas mums neturi jokių ribų / Organizatorių nuotr.

Tačiau dabar atlikėją melomanai pradėjo girdėti atliekant džiazą. Lapkričio 17 dieną specialiam rudens koncertui Vaidilos teatre „Fall in Jazz“ besiruošianti atlikėja kalba apie šį žanrą ir kūrybinę partnerystę su Andrejumi Polevikovu.

– Girmante, scenoje esi dešimt metų, tavo karjera yra tikrai turininga, nuolat eksperimentuoji. Ar muzika dar nepavirto rutina?

– Dešimt metų scenoje yra dar nedaug, bet jie išties buvo įvairūs. Eksperimentai man - natūralaus ieškojimo išraiška. Negaliu sėdėti vienoje vietoje ir niekuo nesidomėti. Kiekvienas naujas išbandymas priverčia išlįsti iš komforto zonos, tuomet atrandu savybių, kurių nežinojau turinti. Tai man kaip atlikėjai yra svarbu.

Nežinau, ar man muzika kada nors galėtų pavirsti rutina - kiekvieno kūrinio atlikimas nuolat kinta, gyvas muzikavimas - dinamiškas procesas. Galiu kelis metus dainuoti kokį nors kūrinį koncertuose, tačiau jis niekada neskambės taip pat. Tokie, nenusibostantys, iš esmės, yra visi džiazo programos kūriniai - nuolatos ieškau naujo kvėpavimo kiekvienam džiazo standartui ar nestandartui, naujos formos improvizacijai. Svajoju atlikti pasirodymą visiškai netradicinėje erdvėje ir tai nufilmuoti ar įrašyti. Pavyzdžiui, kaip britų atlikėjas Kwabs, kadaise surengęs akustinį koncertą tuščio baseino dugne, o auditorija klausė iš viršaus. Iš realesnių svajonių - programa Molėtų Observatorijoje. Kodėl gi ne?

– Esi pasirodžiusi daugybe muzikantų, tačiau jau kurį laiką pasirodai su A. Polevikovu. Kaip susikirto jūsų kūrybiniai keliai?

– Ši muzikinė draugystė gyvuoja jau seniai, apie dešimt metų. Su Andrejumi kadaise susitikome gospel chore „Sounds in G”. Vėliau jis tapo mano dėstytoju, tad laikui bėgant greta dainavimo gospele ir įvairių projektų vis pasirodydavau ir su jo tuometiniu trio. Lūžio tašku tapo 2014-ųjų liepa, kai dalyvavau „Operomanijos“ kūrybinėje stovykloje Juodkrantėje, čia vyko dalyvių pasirodymai, koncertai ir įvairūs performansai. Kadangi Andrejus buvo pajūryje, pakviečiau jį pagroti su manimi, o iš džiazo standartų ir originalių jų aranžuočių tuokart mudviejų su Andrejumi sudėliota koncertinė programa buvo pakrikštyta „Džiazo [NE]standartais“. Pavadinimas mums patiko! Tai buvo mūsų programos pirmtakė, o pavadinimas iki šiol atspindi mūsų kūrybą. Šiuo metu su Andrejaus džiazo trio ruošiamės rudens koncertui Vaidilos teatre, turime daug planų ateičiai. Kai draugystė ir scenos partnerystė džiugina, argi gali būti kitaip?

– Ką naujo atradai bendruose projektuose su Andrejumi ir jo trio?

– Atradau muzikinę brandą, iš naujo atradau džiazą. Koncertuojame retai, tad kiekvieno koncerto laukiu su nekantrumu lyg mažas vaikas Kalėdų ryto. Šiuo metu mane žavi galimybė kurti čia ir dabar, improvizuoti, klausytis, vieniems prie kitų prisitaikyti, jausti kaip scenos kolegos man padeda ir jų čia pat kuriama muzika palydi mano balsą. Net nežinau, ar galiu žodžiais apibūdinti, kas konkrečiai vyksta, kai muzikuojam – rezultatu dalinsimės koncerte „Fall in Jazz“. Ir aš tai sakau absoliučiai nuoširdžiai, tai ne komercinis triukas, mums jau labai norisi parodyti šiuos kūrybinius atradimus.

– Kas yra jūsų bendros kūrybos pagrindas, „varikliukas”?

– Galiu drąsiai teigti, kad į priekį veda noras groti kartu. Ir mums visiems kartu savaime viskas gana paprasta, nekyla nereikalingų problemų, turime bendrą požiūrį į muziką, kurią grojame. O jeigu požiūriai ir išsiskiria, lengva surasti kompromisą, nes visi be galo muzikalūs ir empatiški. Man visada vienas malonumas koncertuoti su Andrejumi, Denisu ir Andriumi.

– Minėjai, kad šiuo metu ruošiesi specialiam rudens džiazo koncertui. Kuo nustebinsite koncerte „Fall in Jazz”?

– Visų pirma, klausytojai, atėję į koncertą liks neabejingi erdvei - vieninteliam rudens koncertui išsirinkome Vaidilos teatro salę, jaučiame, kad ši vieta prisidės prie kuriamos atmosferos. Žadu pasisveikinti nauju kūriniu, kuris, be abejo, dedikuotas rudens tematikai. Bendra prasme, programoje už mus kalbės muzika. Nesiekiame stebinti, mūsų tikslas būti žmonių veidrodžiais. Tie, kurie ateina į džiazo koncertus muzikos ir savyje be galo daug turi. Mums belieka ją įgarsinti ir išlaisvinti iš klausytojų vidinių pasaulių. Atliksime labai įvairaus džiazo programą - nuo kelių klasikinių džiazo standartų, iki visiškai naujų ir niekur negirdėtų aranžuočių, pavyzdžiui, lietuvių liaudies dainos „in jazz”.

– Kokiam klausytojui skiriate savo programą?

– Žingeidžiam. Manau, kad džiazas neturėtų gąsdinti tų, kurie su šiuo žanru susipažinę mažiau. Ruošiame labai įvairius kūrinius, tad tiek mažiau, tiek daugiau „pasikaustę” tikrai atras tai, kas atrakins jų sielas tą vakarą. To ir siekiame. Džiazas mums neturi amžiaus ribos, neskirsto pagal išsilavinimą, jis neturi jokių ribų! Laukiame visų, kuriems patinka muzikinės revoliucijos, kūryba ir atvirumas.

Girmantės ir A. Polevikovo džiazo trio koncertas „Fall in Jazz“ vyks lapkričio 17 dieną Vaidilos teatre (A. Jakšto g. 9), Vilniuje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų