Anot galerijos vadovės Dovilės Tomkutės-Veleckienės: „Tai paskutinės trys metų parodos, kurios šventiškai keliaus į kitus metus. Visos jos – skirtingos, kitokios. Todėl, manoma, jog taps įkvėpimu skirtingiems žmonėms“.
Antroji Lenkijos grafinių ženklų paroda
Pirmą kartą grafinių ženklų Lenkijoje fenomenas ir reikšmė pristatyti parengus Pirmąją Lenkijos grafinių ženklų parodą. 1969 metais Lenkijos dailininkų sąjungos būstinėje Varšuvoje buvo parodyti reikšmingi 1945-1969 metais sukurti projektai. Ekspozicijoje pristatyti 335 ženklai, kurie buvo sukurti fabrikams, įmonėms, valstybinėms institucijoms, kultūros renginiams, taip pat autoriniai kūriniai ir konkursiniai darbai, kurie niekur nebuvo pritaikyti.
Nepaisant to, nuo 7 dešimtmečio pabaigos Lenkijoje nebuvo sukurta jokia kita paroda ar leidinys, kuriame būtų pristatoma lenkų grafinių ženklų ir vizualinės tapatybės istorija ir visuma.
Antroji Lenkijos grafinių ženklų paroda atkuria legendinę 1969-ųjų parodą, pristato naujausius lenkų projektuotojų 2000-2015 metais sukurtus darbus. Kitaip nei 7 dešimtmetyje, šiuolaikinė vizualinės komunikacijos kalba apima ne vien grafinius ženklus, bet ir platesnius projektus, apimančius tipografijos, formatavimo, formavimo ar spalvinimo sritis. Daug darbų yra prekės ženklų sistemų ar sudėtingų marketingo strategijų dalis.
Dvi parodos dalys leis palyginti skirtingas vizualinės kūrybos kultūras, ženklų ir tapatybės sistemas, kurios buvo sukurtos Lenkijoje skirtingu metu.
Pasak Patryk Hardziej (iliustruotojas, grafinis dizaineris) ir Marcin „Rene“ Wawrzkiewicz (grafinis dizaineris) tai paroda, kuri lyg tiltas tarp dviejų laikotarpių: „ Čia viskas susijungia į vieną: sena ir nauja. Pastebime, jog senieji darbai tapo naujų kūrinių įkvėpimu. Labai džiaugiamės, jog po tiek metų pagaliau pavyko šiuos pristatyti. Lietuvą pasirinkome neatsitiktinai. Lenkų ir lietuvių kultūra – artima. Viliamės, jog šia paroda pavyks užmegzti dar artimesnius saitus“.
Kaip antrino Lenkijos instituto vadovas Marcin Lapczynski, Lenkijos ir Lietuvos grafinis dizainas iš tiesų panašus: „Galima įžvelgti nemažai panašumų. Tiek lietuviai, tiek lenkai dirba kruopščiai, nuosekliai, gilinasi į idėjas, nori pasiekti geriausio rezultato. Ši paroda pirmą kartą iškeliavo už Lenkijos sienų. Tikime, jog su darbais norinčių susipažinti, bus nemažai“.
Prabėgomis
Patrick Murphy nuotraukos eksponuotos „Maskvos fotobienalėje“ (1998 m.), Maskvos užsienio literatūros bibliotekoje, JAV ambasadoje Maskvoje, B. Metenkovo namuose-muziejuje Jekaterinburge bei kitose parodose. Taip pat P. Murphy nuotraukos publikuotos įvairiuose leidiniuose, tarp jų žurnaluose „Time“, „New York Times“, „Chicago Sun-Times“, Encyclopedia Brittanica ir kt.
Kaip teigė P. Murphy, tokios nuotraukos gimsta savaime, net einant į parduotuvę pirkti kefyro: „Šios nuotraukos buvo darytos daugelį metų skirtingose šalyse, didžioji dalis jų sukurta Rusijoje, JAV ir Lietuvoje. Tam tikra prasme visos jos darytos prabėgomis - ar tai būtų langas, pastebėtas išėjus iš namų tvarkyti reikalų, ar turistų pamėgta vieta pakeliui į tolimą šalį. Šios nuotraukos nebuvo specialiai surežisuotos, vaizdai pastebėti ir pagauti panašiai kaip laukiniai žvėrys gaudomi medžioklėje. Fotografas visada ieško šviesos, formų, spalvų ir veiksmo (ar jo nebuvimo), derinių, sąsajų ar priešpriešų, besijungiančių į vientisą vaizdinį ar fragmentą.”
Laiškai ateičiai
Kaip savarankiškas kūrybinis padalinys Vilniaus akvarelininkų sekcija veikia nuo 1996-ųjų metų (sekciją įkūrė ir jai vadovavo – Ignas Budrys, vėliau pirmininkavo Juozas Gecevičius, šiuo metu – E. Pilypaitienė). Šiemet sekcija švenčia savo dvidešimties metų jubiliejų. Dvidešimt penki sekcijos nariai, dirbantys akvarelinės tapybos srityje, kas metai ar du kartus per metus dalyvauja sekcijos rengiamose parodose.
Anot akvarelininkų sekcijos pirmininkės E. Pilypaitienės, akvarelė gyva, o ši sudėtinga technika nuolatos atgimsta naujuose darbuose: „Skirtingai nuo kitų akvarelininkų grupių, savo parodose eksponuojančių be akvarelių ir fotonuotraukas, keramiką, koliažą, Vilniaus akvarelininkų sekcijos narių kūrybos moto – akvarelinės tapybos puoselėjimas, tradicinės – klasikinės, grynosios akvarelinės tapybos technikos, reikalaujančios ypatingo meistriškumo, propagavimas. Nežiūrint skirtingo kūrybinio braižo, temų ar motyvų, šiuose akvarelės technika sukurtuose kūriniuose jaučiamas aukščiausio lygio meistriškumas, profesionalumas, ypatinga spalvinė klausa. Kūriniai turi stiprų emocinį krūvį bei išliekamąją vertę“.
Parodoje dalyvauja LDS Vilniaus akvarelininkų sekcijos nariai: Egils Skuja, Česlovas Polonskis, Alvydas Stauskas, Eugenija Pilypaitienė, Jaunius Ranonis Mirnabalis, Juozas Gecevičius, Ariadna Čiurlionytė, Gražina Marija Baskienė, Nijolė Jurgelionienė, Eglė Lipeikaitė, Irina Panaskova, Irena Breivienė, Eglė Lėckaitė Kuprėnienė, Vilija Mačiulytė, Kazys Kęstutis Šiaulytis, Kotryna Šešelgytė.
Parodos veiks iki 2017 metų sausio 14-os dienos.
Naujausi komentarai