A. Griškevičiaus kūryboje itin gyvas skirtingų meno žanrų persipynimas. Menotyrininko Tomo Pabedinsko teigimu, fotografijų ir piešinių sugretinimas tampa užuomina į vieną įdomiausių šio menininko kūrybos aspektų – tarpdiscipliniškumą, susijusį ne tiek su šiuolaikiniam menui būdingu konceptualumu, kiek su tradicinėmis meno sritimis, kuriose išlieka svarbi meistrystė ir kūrinio unikalumas.

A. Griškevičiaus – profesionalaus dailininko – kūrybinis kelias prasidėjo nuo tapybos, menininkas taip pat turi patirties knygų iliustravimo, plakatų kūrimo ir scenografijos srityse. Net tada, kai pasitelkia fotografiją, A. Griškevičius kuria labiau kaip dailininkas ar skulptorius. Autorius mintyse sumodeliuoja, eskizuoja ir vėliau kruopščiai režisuoja fotografuojamas situacijas bei pats konstruoja joms dekoracijas. A. Griškevičius neapsiriboja įprasta fotografo, kaip akylo stebėtojo, pozicija, bet imasi aktyvaus kūrėjo vaidmens ir sujungia skirtingas meno sritis: fotografiją, skulptūrą bei teatrą.

A. Griškevičius, formuoja laiką bei jį supantį pasaulį, fotografijose atsirandant simboliams ar nuorodoms į kitą, privatų menininko, pasaulį. „Laimingo žmogaus pasaulis yra kitoks nei nelaimingo“, – sako Wittgensteinas. „Žaidžiančiojo žmogaus pasaulis yra kitoks nei nežaidžiančiojo“, – tarytum atliepia A. Griškevičiaus vizualumo ritualai. A. Griškevičiaus kūryba yra akivaizdi žaidžiančio žmogaus – homo ludens – manifestacija. Kiekviename žaidime pobūdis geriausiai atsiveria ne vien stebint, bet ir aktyviai įsitraukiant. Taip veikia ir užfiksuotų A. Griškevičiaus ritualų fotografijos – jos užkrečia kūrybiškumu, paversdamos stebėjimo procedūrą vaizduotės ribų praplėtimo pratybomis“, – teigia filosofas Nerijus Milerius.

Paroda veiks iki 2020 sausio 25 d.