Gruodžio 15–22 dienomis Vilniuje rodytą kūrinį pamatė per dešimt tūkstančių žiūrovų, tarp kurių – svarbiausi valstybės vadovai ir visuomenininkai.

Meninininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera Vilniuje sulaukė ypatingo susidomėjimo. Pirmieji bilietai į „Auksiniu liūtu“ Venecijos meno bienalėje įvertintą ir tarptautinę publiką sužavėjusį kūrinį buvo išpirkti per parą, o į papildomus rodymus – vos per keliolika minučių. Į saulėtą dainuojančių poilsiautojų paplūdimį renginio dalyviai sostinėje žvelgė iš aštuonių aukštų buvusio taksi parko serpantino. Išankstinėje peržiūroje apsilankęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius džiaugėsi, kad ši vieta kūriniui suteikė papildomų atspalvių.

Mintimis apie tai, kaip opera-performansas transformuoja erdvinį mąstymą pasidalino ir kultūros ministras Simonas Kairys. „Bandžiau pasivaikščioti nuo paties žemiausio aukšto iki paties aukščiausio, garsas juose buvo puikus, jau nekalbant apie vizualinį įspūdį. Tokias erdves rasti yra iššūkis. Tai vienas iš žavingiausių dalykų. Matant įvairių menų sintezę vienoje vietoje tas įspūdis visuomet aštresnis ir gilesnis“, – sakė S. Kairys, pridurdamas, kad šis kūrinys neišvengiamai skatina galvoti, ar erdvės kuriose lankaisi ir jų architektūra tiktų „Saulės ir jūros“ rodymui.

Išskirtinės vietos kuriamą įspūdį pabrėžė ir menotyrininkė, kuratorė Laima Kreivytė: „Klausydama operos nuo jos premjeros Nacionalinėje dailės galerijoje iki Venecijos bienalės, šiame taksi parke supratau, kad iš tikrųjų mes esame viena planeta, kad sukamės vienoje orbitoje. Tai čia taip gražiai erdviškai išsisprendė – viskas išsisuka ir išvingiuoja, kaip ir gyvenimas, kaip ir Žemė, kaip ir mes – čia pat, bet ir viršuje“.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate neseniai paskelbta menotyrininkė Agnė Narušytė sakė pirmą kartą šio kūrinio klausanti lietuviškai, o tai padėjo suvokti teksto gylį. „Klausydamas supranti, kad per buitį tie dainuojantys žmonės prieina prie egzistencinių ir globalių klausimų, o mes, žiūrėdami į juos iš dieviškų aukštybių su jais susikalbame“, – mintimis dalinosi A. Narušytė.

Apie klimato kaitą, trapią kasdienybę ir visuotinį nuovargį skatinantis susimąstyti kūrinys sužavėjo ir verslininką, visuomenės veikėją Vladą Lašą, kuris kartu su žmona Audrone Lašiene visai neseniai grįžo iš ekspedicijos Antarktidoje. „Įspūdį daro, kaip žmonija vis dėlto sugeba apsaugoti Antarktidą, kiek yra valstybinių susitarimų, kad esama žemyno padėtis būtų kuo mažiau keičiama, tiriama, bet nenaudojama komerciniais ar karo tikslais. Visgi, net ir nenuvykus į Antarktidą, bet pažiūrėjus šį kūrinį kyla daug minčių, skatinančių pagalvoti apie tai, ką turime čia šalia ir ką reikėtų žymiai labiau vertinti, nes to gali mūsų vaikams ar anūkams nebelikti“, – įspūdžiu apie įtaigiai idiliškame vasaros vaizdinyje užkoduotą žinutę dalinosi V. Lašas. Jam pritardama A. Lašienė pridūrė: „Antarktidoje po dviem kilometrais ledo yra tropinių miškų ir gyvūnų liekanų. Mokslininkai sako, kad ledui ištirpus Antarktidai dėl to nieko neatsitiks, atsitiks mums. Kalba eina ne apie Antarktidos išsaugojimą, bet apie mūsų pačių išlikimą“.

Įspūdis fantastiškas. Čia yra visko – ir liūdesio, ir įtampos, ir humoro. Per tą valandą yra proga susimąstyti apie klimato kaitą, apie fundamentalius dalykus.

„Saulės ir jūros“ Vilniuje nepraleido ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis.

„Įspūdis fantastiškas. Čia yra visko – ir liūdesio, ir įtampos, ir humoro. Per tą valandą yra proga susimąstyti apie klimato kaitą, apie fundamentalius dalykus, ko paprastai per tokį trumpą laiką nespėji padaryti. Kūrėjų sumanymas – išskirtinis. Labai džiaugiuosi, kad turime tokias menininkes“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen. Džiaugdamasi, kad ir Lietuvos meno gerbėjai turėjo galimybę pamatyti pasisekimo Venecijos bienalėje bei kitose šalyse sulaukusią operą, Premjerė I. Šimonytė taip pat pasidalino savo mintimis: „Opera įspūdinga! Linkiu visai komandai didelės sėkmės kuriant šalį garsinančius projektus ir ateityje“.

Valandą kūrinį žiūrėjęs profesorius V. Landsbergis po jo prasitarė: „Labai daug įspūdžių. Tai labai filosofinis veikalas. Aišku, tai yra gyvenimo džiaugsmas – ir labai trumpalaikis, ir amžinas tuo pačiu. Gali sau galvoti, ar tas juodas šuo prisukamas, ar tikras“, – apie matytą veiksmą kūrinio paplūdimyje sakė V. Landsbergis.

2022-aisiais ir toliau tęsis tarptautinės operos-performanso gastrolės. Kūrinį planuojama rodyti Belgijoje, Olandijoje, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Vokietijoje, Izraelyje, Prancūzijoje, Ispanijoje.