Tuomet milžinišką darbą atliko draudžiamų spaudinių platintojai – KNYGNEŠIAI. Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo platinamos itin aktyviai. Imperinės valdžios atstovai, matydami, jog nebegali sulaikyti slaptojo knygų platinimo, 1904 m. panaikino daugiau kaip 40 metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą. Kovo 16 dieną, 19 val., knygyne VAGA (PPC „Ozas“) vyks filmo „Knygnešys“ peržiūra bei diskusija.

Filmo „Knygnešys“ prodiuseris Justinas Piliponis, paklaustas, kodėl buvo pasirinktas šis laikotarpis, sako, kad pirmiausia buvo ieškota naujos formos kine (filmas „Knygnešys“ pasirodė 2011 metais – red. past.), tuo metu trūko filmų apie herojus, todėl buvo ieškoma patrauklaus personažo, kuris būtų patrauktų tiek vaikų, tiek suaugusiųjų auditorijos dėmesį. „Vartant istorijos puslapius, jautėme, kad XIX a. pab. sukilimai Lietuvoje galėtų būti ta ašis, kuri padėtų rasti temą, kita vertus, knygnešystė pasirodė labai išaukštinta, todėl reikėjo padirbėti, kad būtų rastas raktas, atrakinantis ne idealizuotą tikrovę, o atspindėtų to meto realybę“, - pabrėžia prodiuseris J. Piliponis.

Kalbėdamas apie Lietuvai skaudų lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį, J. Piliponis akcentuoja ir tai, kad nors to meto knygnešių didvyriškumas buvo neabejotinas, tačiau kartu vyko ne tik knygų, bet ir alkoholio kontrabanda. „Tą laikotarpį galima vertinti skirtingai: vienok žmonėms tai buvo lyg pragyvenimo šaltinis, kartu atsirasdavo žmonių, fanatiškai tikėjusių aukštesniu tikslu ir tautinio identiteto išsaugojimo misija, tačiau jokiais būdais negalime pamiršti, kad tai vienas iš pagrindinių veiksnių, padėjusių išsaugoti raštą bei kalbą priespaudos metais“, - sako J. Piliponis.

Filmo „Knygnešys“ kūrybinė grupė neslepia, kad filmas buvo kuriamas galvojant apie jo patrauklumą mokyklinei auditorijai, kadangi būtent mokykloje formuojasi istorijos pagrindai, o ją norėta parodyti kaip įvairialypį organizmą jos neidealizuojant: „Filmas – lyg neformali pamoka apie istorijos faktus“.

Diskusijoje dalyvauja: operatorius Saulius Lukoševičius, garso režisierius Jonas Jocys, prodiuseriai Paulius Juočeris ir J. Piliponis.

Spalvingas XIX a. Lietuvos kaimo gyvenimas, humoras, nuotykiai, pavojai ir sunkūs pasirinkimai, tai – tik menka dalelė to, su kuo susiduria plevėsa Jurgis susipažinęs su knygnešiu Mažvydu.