Lūžis vyksta paauglystėje

Vieno iš mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto, atstovai tikisi, kad naujos, modernios renginių ir veiklų formos ne tik atlieps būsimosios mugės temą "Vaizdas kaip tekstas", bet ir nuklos knygoms kelius pas ateities suaugusiųjų literatūros skaitytojus.

"Literatūra yra kertinis dalykas auginant skaitantį žmogų, juk įprotis skaityti ir skaitymo džiaugsmas dažniausiai atranda vaikystėje, vėliau jis mus lydi visą gyvenimą", – sako instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Knygų vaikams rinka yra viena stabiliausių leidybos sektoriuje. Per pandemiją stebėtas jos augimas, nes tėvai turėjo daugiau laiko skaityti savo vaikams. "Atotrūkis nuo knygų įvyksta ankstyvoje paauglystėje, kai tėvai nustoja vaikams skaityti, o jie patys neįpranta to daryti savarankiškai", – sako A.Žilinskienė. Ji žino pavyzdžių, kai tėvai, norėdami išlaikyti skaitymo tradiciją, skaito vaikams iki penktos ar šeštos klasės.

Nenorą skaityti paauglystėje viena iš Vilniaus knygų mugės Jaunųjų skaitytojų salės organizatorių Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vadovė Inga Mitunevičiūtė vadina juodosiomis skaitymo duobėmis. Vieni šias duobes išgyvena, iš jų išlipa ir vėliau vėl pradeda skaityti, o kiti jose taip ir lieka.

"Lengviau tiems, kurių skaitymo įgūdžiai jau buvo suformuoti vaikystėje", – sako I.Mitunevičiūtė. Jos teigimu, aplinka, kurioje vaikas gyvena, mokosi, bendrauja ir mėgsta leisti laiką, taip pat turi didžiulės įtakos skaitymo pomėgiams.

Įvairiose apklausose apie paauglių skaitomas knygas jie gana aiškiai įvardija priežastis, kodėl nori skaityti. Knyga jiems dažnai tampa pabėgimu nuo pasaulio, šeimos ir mokyklos rūpesčių. Todėl tarp paauglių tokia populiari maginė fantastika, distopijos į kitą, išgalvotą pasaulį nukeliančios knygos.

Iš kitos pusės, tuos kasdienius rūpesčius padeda įveikti problemų proza, kurioje galima rasti ir problemų sprendimų būdų. Be to, paaugliai nemėgsta, kai suaugusieji jiems diktuoja ir pataria, ką skaityti. Tai grupė, kuri nori pati spręsti, kas jiems gali būti įdomu.

Naujos formos

Vilniaus knygų mugė nuo pat organizavimo pradžios ypatingą dėmesį skyrė vaikų skaitymo edukacijai ir siūlė gausybę veiklų šeimoms. "Tačiau po kurio laiko pastebėjome, kad paaugliai savo vietos mugėje lyg ir neturi. Paauglių moksleivių klasės, atvežtos mokytojų, blaškydavosi po mugę, į garsiai komunikuojamą Vaikų salę, jeigu ir užsukdavo, tai tik trumpam. Supratome, kad reikia keisti ir veiklas, ir komunikaciją. Taip atsirado Jaunųjų skaitytojų salė, kurios veiklų spektras gerokai išsiplėtė", – teigia A.Žilinskienė.

Kitų metų mugės Jaunųjų skaitytojų salė žada suteikti lankytojams naujos patirties. Ketvirtojoje salėje bus galima ne tik nusipirkti knygų, dalyvauti renginiuose, kūrybinėse dirbtuvėse, bet ir įsitraukti į interaktyvųjį erdvės žaidimą.

"Paauglius šiemet pasitiks atsinaujinusi Jaunimo erdvė ir atskira šiai amžiaus grupei skirta renginių programa. Jaunųjų skaitytojų salė mugėje – tai emocijų ir fantazijos pasaulis, kylantis iš knygų. Ir jei mums pavyks tą pasaulį atverti, tai knygų mugės misija bus įvykdyta", – neabejoja A.Žilinskienė.

Rašytojų dilemos

Vaikams ir jaunimui rašanti Kotryna Zylė svarsto, kad rašytojams tikras iššūkis pasiekti paauglius: "Rašytojai paauglių, kaip ir daugelis suaugusiųjų, gal netgi prisibijo."

Knyga jiems dažnai tampa pabėgimu nuo pasaulio, nuo šeimos ir mokyklos rūpesčių. Todėl tarp paauglių yra tokia populiari maginė fantastika.

Anot kūrėjos, paaugliai – mažiausiai skaitanti auditorija, tad rašytojai pasmerkti būti mažiau skaitomi. "Pastebėjau, kad paaugliams dažniau rašo suaugusiųjų rašytojai. Vaikų literatūros jie nesiima, nes nėra tikri, ar sugebės vaikams paprastai, bet labai kokybiškai papasakoti istorijas. Knygos paaugliams yra artimesnės suaugusiųjų knygoms. Bet gal dėl to, nes paaugliai skaito ir suaugusiesiems, ir paaugliams skirtas knygas. Kartais rašytojai, kurie turi ir paauglių auditorijai tinkančią idėją, parašo knygą neįvardydami auditorijos, tarsi ją galėtų skaityti ir paaugliai, ir suaugusieji", – sako ji.

Paaugliai gali skaityti labai įvairias knygas. "Dažniausiai kažkodėl kalbame apie grožinę, tačiau paaugliams daugiau reikia pažintinės literatūros. Ne tik istorijų, bet ir netikėtos formos knygų, kurių pasaulyje išleidžiama daug, į lietuvių kalbą irgi išverčiama nemažai, bet lietuvių autoriai pažintinių knygų vengia, neatradę jų. Įdomios pažintinės knygos galbūt būtų vienas būdų, kaip prisijaukinti paauglius ir neskaitančius vyresnius vaikus. Vėliau jie natūraliai atrastų ir istorijas pasakojančių knygų", – įsitikinusi rašytoja.

Anot I.Mitunevičiūtės, iš anketų, į kurias atsakinėjo jaunieji skaitytojai, galima spręsti – paaugliai remiasi ne suaugusiųjų rekomendacijomis, o autoritetų ir bendraamžių patarimais.

"Man atrodo svarbu rasti žmonių, kurie paaugliams darytų įspūdį, – sportininkus, muzikantus ar menininkus. Kartais autoritetai suaugusiesiems gali atrodyti keisti, tačiau būtent jų žodis tampa lemiamu, ar paauglys skaitys, ar ne", – sako ji.

Vertimai – it kokybės ženklas

Į Vilniaus knygų mugę užsienio rašytojus ir knygų iliustruotojus kviečiančio Lietuvos kultūros instituto vadovė A.Žilinskienė pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvos kūrėjai labai gerai vertinami tarptautinėje knygų rinkoje. 2019 m. Aušros Kiudulaitės ir Evelinos Daciūtės knyga "Laimė yra lapė" įvertinta JAV apdovanojimu "The Batchelder", gausybę svarių tarptautinių apdovanojimų pelnė Monikos Vaicenavičienės knyga "Kas yra upė?", svarbūs Rasos Jančiauskaitės iliustracijų įvertinimai, o taip pat ir kvietimas sukurti 2020 m. Bolonijos knygų mugės vizualinį identitetą.

Šių metų Frankfurto knygų mugėje grafinis Jurgos Vilės ir Linos Itagaki romanas "Sibiro haiku" pelnė geriausios metų knygos jaunimui Vokietijoje apdovanojimą. Šis grafinis romanas pastaraisiais metais yra viena labiausiai verčiamų lietuviškų knygų pasaulyje – ji jau išversta į trylika kalbų, dar keli vertimai pakeliui. Kęstučio Kasparavičius istorijos po pasaulį pasklidusios 27 kalbomis – nuo japonų iki portugalų.

"Tokie proveržiai neįvyksta savaime", – įsitikinusi A.Žilinskienė. Lietuvos vaikų ir paauglių knygų kūrėjai jau kelis dešimtmečius yra aktyvūs tarptautinėje erdvėje. "Lietuvos kultūros institutas nuo 2011 m., kai Lietuva buvo Bolonijos vaikų knygų mugės pagrindinė viešnia, stengiasi suteikti galimybių mūsų menininkų tarptautinei tinklaveikai ir profesiniam tobulėjimui. Nebūtinai reikia vykti į Bolonijos vaikų knygų mugę, kurioje kasmet įrengiame Lietuvos nacionalinį stendą, nes galimybės atkeliauja ir į Lietuvą. Geriausių idėjų, naujausių kūrybinių praktikų mainų ir tarptautinių pasimatymų vieta tampa ir Vilniaus knygų mugė, kuri yra ne tik skaitytojų šventė, bet ir tarptautinis tinklaveikos renginys", – sako ji.