- Rūta Šetikaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sulaikytas kvėpavimas, apskaičiuotas kiekvienas milimetras, nuo įtampos tvinksintys smilkiniai, suremti žvilgsniai. Žodžiais apibūdinti kovos menų sceną paprasta, o jei pamėgintume tai sugroti?
Šveicarų pianistas Nikas Bärtschas pabandė ir net pavadino neseniai išleistą savo grupės "Nik Bärtsch’s Ronin" albumą kovos menų terminu "Awase", reiškiantį kartu judančias energijas.
Muzikos roninai
Kaip tai skamba? Tiksliai, šaltai, preciziškai. Kokia tai muzika? Svyravimas tarp džiazo, minimalizmo, fanko, groove, roko, japonų meditacinės ir klasikinės muzikos. Grupės lyderis ir kompozicijų autorius N.Bärtschas savo kūrybą apibūdina kaip "zen funk" arba "ritual groove", bet iš esmės "Nik Bärtsch’s Ronin" muzika pati savaime yra tarsi žanras, sujungiantis visus ką tik išvardytus garsų elementus.
12 albumų išleidęs ir pasaulinę šlovę pelnęs N.Bärtschas ne veltui ir savo grupės pavadinimą susiejo su roninais: taip Japonijoje vadinti samurajai, neturintys šeimininko. Anot pianisto, šiandien roninams tinkamas laisvai samdomo menininko terminas: visi muzikantai groja kartu paprasčiausiai dėl to, kad jiems gera tai daryti.
"Vienintelis dalykas, kam tarnaujame, yra pati muzika", – sakė N.Bärtschas. Pagarba, įsipareigojimas, bendrystė ir atsakomybė už savo veiksmus – taip veikia grupė. "Mes – tarsi mandagūs radikalai, atiduodantys save iki paskutinio mirksnio muzikai ir kartu gebantys žvelgti į save su ironija. Tokie mes – ištikimi sau ir tarnaujantys kūrybai", – teigė menininkas.
Iki klavišo spustelėjimo
Kovos menai darė didelę įtaką "N.Bärtsch’s Ronin" estetikos formavimuisi. Pianistas – aistringas aikido praktikuotojas, todėl jo roninai – saksofonu ir klarnetu grojantis Sha, būgnininkas Kasparas Rastas ir bosinės gitaros virtuozas Thomy Jordis – nuostabiai išpildo grakščias kompozicijas ir dėlioja meditacinę garsų mozaiką.
Kritikų dažniausiai džiazo stiliui priskiriama grupė kuria absoliučiai kitokią muziką, nei galėtume įsivaizduoti. Čia negirdime improvizacijos ir ryškių solo partijų: viskas apskaičiuota iki paskutinės sekundės, sustyguota iki trumpiausio klavišo spustelėjimo ar gitaros stygos virptelėjimo. Prie tradicinio džiazo įpratę žmonės aikteli išgirdę "Nik Bärtsch’s Ronin" muziką.
N.Bärtschas sako, kad didžiausią įtaką jo kūrybai padarė šiuolaikiniai kompozitoriai Steve'as Reichas, Mortonas Feldmanas, Igoris Stravinskis bei ritminė ir ritualinė japonų muzika.
Vizitinė šios šveicarų grupės kortelė – ritmiškumas, minimalizmas ir labai lėtai augantis tempas, galiausiai pasiekiantis dūžtančią kulminaciją. O tada ratas apsisuka – ir vėl viskas iš naujo. Toks repetityvumas ir nuolatinė savirefleksija konstruojami pasikartojančiais motyvais, kuriuose ypač ryški ritminė sekcija.
Ironiška, jog vaikystėje kvarteto lyderis muzikos mokykloje buvo išvadintas netalentingu, taigi turėjo lankyti privačias pamokas. Septynerių metų N.Bärtschas ėmė mokytis perkusijos (nes bandydavo ritmą išgauti iš visų įmanomų objektų – pradedant baldais ir baigiant peleninėmis), o po poros metų sėdo prie pianino, užsinorėjęs išmokti groti "boogie-woogie".
Galiausiai, sulaukęs 16 metų, ėmė domėtis klasikine muzika, baigė Ciuricho aukštąją muzikos mokyklą ir konservatoriją, o vėliau – dar ir filosofijos bei lingvistikos studijas.
Pats N.Bärtschas sako, kad didžiausią įtaką jo kūrybai padarė šiuolaikiniai kompozitoriai Steve'as Reichas, Mortonas Feldmanas, Igoris Stravinskis bei ritminė ir ritualinė japonų muzika. Sudėlioję visas šias detales – filosofiją, garso paieškas, minimalizmą, Rytų dvasią ir inteligentišką savikontrolę, žvelgiame į nuostabų ritminės muzikos paveikslą, nutapytą be galo talentingo šveicarų ketvertuko.
Teorija ir praktika
Paskutiniuosius šešis albumus N.Bärtschas išleido prestižinėje džiazo bei klasikinės muzikos leidykloje "ECM Records". "Visada troškau mokytis muzikos ne tiek teoriškai, kiek iš žmonių, turinčių daugybę patirties muzikos sferoje. Jūs net neįsivaizduojate, kiek daug pasaulyje yra dalykų, kurių mokykloje jūsų niekas neišmokys. Reikia mokytis iš geriausių", – sakė jis. Todėl pianistas kaip vieną didžiausių įtakų jam padariusį asmenį įvardija "ECM Records" vadovą, muzikos prodiuserį Manfredą Eicherį.
Anot N.Bärtscho, tik pradėję dirbti su leidykla, muzikantai nežinojo, kur tai nuves: atrodo, gali atvykti stropiai pasiruošęs, bet nenutuoki, į kurią pusę muziką nuves įrašinėjimas. Tuo M.Eicheris ir ypatingas – sugebėjimu įkvėpti rizikuoti ir "perlipti" per save.
"Muzika turi tą neįvardijamai mistinę galią perteikti nuotaikas, emocijas ir energiją. O energija gali būti stipri, jausminga, subtili ir gili tuo pačiu metu. Kūrybos procesas, koncertai, įrašinėjimas ir muzikos prodiusavimas yra tikra gyvenimo šventė. Šventė, kuri pagrįsta bendryste ir individualiu darbu tuo pačiu metu", – sakė pianistas.
Šią kvarteto kuriamą džiaugsmo šventę pripažįsta visas džiazo pasaulis: grupės koncertų bilietai akimirksniu iššluojami. "Nik Bärtsch’s Ronin" grupę garbina ne tik Europa, bet ir JAV bei Azijos šalys.
Kas? Vienintelis "Nik Bärtsch’s Ronin" koncertas Baltijos šalyse.
Kada? Kovo 2 d. 20 val.
Kur? "Vaidilos" teatre.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Afrikos dienose“ – Vakarų ir Rytų Afrikos kultūros tradicijos
Trečiadienį Vilniuje prasideda vienintelis Lietuvoje Užsaharės kultūrą pristatantis festivalis – „Afrikos dienos“. Tryliktus metus tradiciškai gegužės mėnesį kviečiantis kultūros renginys šiemet parengė keturių die...
-
Kalbos premija skirta Lituanistinių mokyklų asociacijai ir VU docentei A. Kučinskienei
Šiemet Felicijos Bortkevičienės kalbos premija skirta Lituanistinių mokyklų asociacijai ir Vilniaus universiteto dėstytojai Audronei Kučinskienei. ...
-
Vilniuje vyksta tarptautinis literatūros kongresas
Šią savaitę Vilniuje pirmą kartą vyksta literatūros profesionalams skirtas tarptautinis literatūros kongresas. ...
-
Filme „Kryčio anatomija“ – muzikos ir klausos (ne)patikimumas2
Daugybę prestižinių apdovanojimų pelnęs ir vienas iš šių metų „Kino pavasario“ svarbiausių filmų „Kryčio anatomija“ (rež. Justine Triet, 2023) įdomus ne tik žiūrėti, bet ir klausyti. Nors filmo muzikinį tak...
-
„Poezijos pavasario“ laureatu tapo V. Kaziela2
60-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, publicistas Vytautas Kaziela. ...
-
Vilniuje atidaryta dainų šventei skirta instaliacija „Sodai“3
Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, penktadienį atidaryta jubiliejinei dainų šventei skirta instaliacija „Sodai“. ...
-
Pirmą kartą istorijoje – A. Mamontovo koncertas ant Gedimino pilies kalno11
Turbūt pirmą kada nors įvykusį koncertą ant Gedimino pilies kalno surengs legendinis Lietuvos atlikėjas – Andrius Mamontovas. Koncertas vyks rugpjūčio 22 d. – A. Mamontovo penkiasdešimt septintojo gimtadienio ir trisdešimt pen...
-
Vilniuje – ekstravagantiškieji islandai „GusGus“ su nauja programa
Gera žinia visiems islandų grupės „GusGus“ gerbėjams! Po pertraukos ekscentriška trijulė sugrįžta į sostinę ir jau liepos 12 d. (penktadienį) surengs savo vienintelį šiemet pasirodymą Lietuvoje. Vilniuje grupė pristatys s...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas23
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...