Šveicarų pianistas Nikas Bärtschas pabandė ir net pavadino neseniai išleistą savo grupės "Nik Bärtsch’s Ronin" albumą kovos menų terminu "Awase", reiškiantį kartu judančias energijas.

Muzikos roninai

Kaip tai skamba? Tiksliai, šaltai, preciziškai. Kokia tai muzika? Svyravimas tarp džiazo, minimalizmo, fanko, groove, roko, japonų meditacinės ir klasikinės muzikos. Grupės lyderis ir kompozicijų autorius N.Bärtschas savo kūrybą apibūdina kaip "zen funk" arba "ritual groove", bet iš esmės "Nik Bärtsch’s Ronin" muzika pati savaime yra tarsi žanras, sujungiantis visus ką tik išvardytus garsų elementus.

12 albumų išleidęs ir pasaulinę šlovę pelnęs N.Bärtschas ne veltui ir savo grupės pavadinimą susiejo su roninais: taip Japonijoje vadinti samurajai, neturintys šeimininko. Anot pianisto, šiandien roninams tinkamas laisvai samdomo menininko terminas: visi muzikantai groja kartu paprasčiausiai dėl to, kad jiems gera tai daryti.

"Vienintelis dalykas, kam tarnaujame, yra pati muzika", – sakė N.Bärtschas. Pagarba, įsipareigojimas, bendrystė ir atsakomybė už savo veiksmus – taip veikia grupė. "Mes – tarsi mandagūs radikalai, atiduodantys save iki paskutinio mirksnio muzikai ir kartu gebantys žvelgti į save su ironija. Tokie mes – ištikimi sau ir tarnaujantys kūrybai", – teigė menininkas.

Iki klavišo spustelėjimo

Kovos menai darė didelę įtaką "N.Bärtsch’s Ronin" estetikos formavimuisi. Pianistas – aistringas aikido praktikuotojas, todėl jo roninai – saksofonu ir klarnetu grojantis Sha, būgnininkas Kasparas Rastas ir bosinės gitaros virtuozas Thomy Jordis – nuostabiai išpildo grakščias kompozicijas ir dėlioja meditacinę garsų mozaiką.

Kritikų dažniausiai džiazo stiliui priskiriama grupė kuria absoliučiai kitokią muziką, nei galėtume įsivaizduoti. Čia negirdime improvizacijos ir ryškių solo partijų: viskas apskaičiuota iki paskutinės sekundės, sustyguota iki trumpiausio klavišo spustelėjimo ar gitaros stygos virptelėjimo. Prie tradicinio džiazo įpratę žmonės aikteli išgirdę "Nik Bärtsch’s Ronin" muziką.

N.Bärtschas sako, kad didžiausią įtaką jo kūrybai padarė šiuolaikiniai kompozitoriai Steve'as Reichas, Mortonas Feldmanas, Igoris Stravinskis bei ritminė ir ritualinė japonų muzika.

Vizitinė šios šveicarų grupės kortelė – ritmiškumas, minimalizmas ir labai lėtai augantis tempas, galiausiai pasiekiantis dūžtančią kulminaciją. O tada ratas apsisuka – ir vėl viskas iš naujo. Toks repetityvumas ir nuolatinė savirefleksija konstruojami pasikartojančiais motyvais, kuriuose ypač ryški ritminė sekcija.

Ironiška, jog vaikystėje kvarteto lyderis muzikos mokykloje buvo išvadintas netalentingu, taigi turėjo lankyti privačias pamokas. Septynerių metų N.Bärtschas ėmė mokytis perkusijos (nes bandydavo ritmą išgauti iš visų įmanomų objektų – pradedant baldais ir baigiant peleninėmis), o po poros metų sėdo prie pianino, užsinorėjęs išmokti groti "boogie-woogie".

Galiausiai, sulaukęs 16 metų, ėmė domėtis klasikine muzika, baigė Ciuricho aukštąją muzikos mokyklą ir konservatoriją, o vėliau – dar ir filosofijos bei lingvistikos studijas.

Pats N.Bärtschas sako, kad didžiausią įtaką jo kūrybai padarė šiuolaikiniai kompozitoriai Steve'as Reichas, Mortonas Feldmanas, Igoris Stravinskis bei ritminė ir ritualinė japonų muzika. Sudėlioję visas šias detales – filosofiją, garso paieškas, minimalizmą, Rytų dvasią ir inteligentišką savikontrolę, žvelgiame į nuostabų ritminės muzikos paveikslą, nutapytą be galo talentingo šveicarų ketvertuko.

Teorija ir praktika

Paskutiniuosius šešis albumus N.Bärtschas išleido prestižinėje džiazo bei klasikinės muzikos leidykloje "ECM Records". "Visada troškau mokytis muzikos ne tiek teoriškai, kiek iš žmonių, turinčių daugybę patirties muzikos sferoje. Jūs net neįsivaizduojate, kiek daug pasaulyje yra dalykų, kurių mokykloje jūsų niekas neišmokys. Reikia mokytis iš geriausių", – sakė jis. Todėl pianistas kaip vieną didžiausių įtakų jam padariusį asmenį įvardija "ECM Records" vadovą, muzikos prodiuserį Manfredą Eicherį.

Anot N.Bärtscho, tik pradėję dirbti su leidykla, muzikantai nežinojo, kur tai nuves: atrodo, gali atvykti stropiai pasiruošęs, bet nenutuoki, į kurią pusę muziką nuves įrašinėjimas. Tuo M.Eicheris ir ypatingas – sugebėjimu įkvėpti rizikuoti ir "perlipti" per save.

"Muzika turi tą neįvardijamai mistinę galią perteikti nuotaikas, emocijas ir energiją. O energija gali būti stipri, jausminga, subtili ir gili tuo pačiu metu. Kūrybos procesas, koncertai, įrašinėjimas ir muzikos prodiusavimas yra tikra gyvenimo šventė. Šventė, kuri pagrįsta bendryste ir individualiu darbu tuo pačiu metu", – sakė pianistas.

Šią kvarteto kuriamą džiaugsmo šventę pripažįsta visas džiazo pasaulis: grupės koncertų bilietai akimirksniu iššluojami. "Nik Bärtsch’s Ronin" grupę garbina ne tik Europa, bet ir JAV bei Azijos šalys.

Kas? Vienintelis "Nik Bärtsch’s Ronin" koncertas Baltijos šalyse.

Kada? Kovo 2 d. 20 val.

Kur? "Vaidilos" teatre.