Knyga pasakoja apie krikščionišką Vilniaus turinį, iš viso knygoje šeši pasivaikščiojimai, pats pirmas ir ilgiausias – po Vilniaus katalikų Katedrą. Ši dalis – lyg pasirengimas kitiems pasivaikščiojimas.

„Tai yra būtent pasivaikščiojimas, taip, kaip eitum su kuo nors, kam rodai miestą, bet kartu ir prisiminimas ir asmeninis komentaras“, – sako knygos autorė I. Vaišvilaitė:

I. Vaišvilaitė knygą rašyti pradėjo prieš septyniolika metų vienos leidyklos užsakymu, tačiau po kelerių rašymo metų, kai knyga buvo baigta, leidykla bankrutavo ir rankraštis liko gulėti. Pernai šiuo tekstu susidomėjo leidykla „Baltos lankos“. I. Vaišvilaitė sako, kad knyga nėra žinynas, jai rašant svarbiausia buvo išlaikyti asmeninį pasakojimą, joje daug prisiminimų.

„Knygoje išlaikyta pasakojimo logika, man svarbu naratyvas, bet įdėjau ir informacinių intarpų, tik ne į patį pasakojimo audinį. Tad knyga skirta įvairiems skaitytojams“, – sakė I. Vaišvilaitė.

Kelionę po Vilnių parašiusi kultūros istorikė – ne vilnietė, į šį miestą ji atvyko po studijų, kaip pati sako, čia pradėjo suaugusį gyvenimą ir šiame mieste išgyveno ilgau nei kitoje vietoje. Ir pačią knygą apie Vilnių parašė ne jame būdama, o gyvendama Romoje ir Prahoje. Pasak autorės, kiek nostalgiškas žvilgsnis iš dviejų miestų leido Vilnių pamatyti ryškiau.

Keletą metų I. Vaišvilaitė gyveno Prahoje, kur dirbo Laisvosios Europos radijuje, šiuo metu gyvena Romoje, ji yra Lietuvos ambasadorė prieš Šventojo sosto.