Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Fantazijus“ (rež. Gabrielė Tuminaitė) – vienas kūrinių, pasirinktų paminėti teatro naujojo sezono pradžią. „Fantazijus“ – žaisminga XIX a. pjesė-pasaka, sukurta prancūzų dramaturgo Alfredo de Musset, o dabar suskambanti šiuolaikiškai – žiūrovų lauks elegantiškame sostinės Chodkevičių rūmų kieme.

Spektaklio stiprybė – ne tik išskirtinis herojus

Aktorius M. Nedzinskas, rugpjūčio 26 d. spektaklyje „Fantazijus“ atliksiantis pagrindinį vaidmenį, sako, kad šio spektaklio herojus – išskirtinis, ypatingas žmogus. „Fantazijus priverčia šalia esančius žmones kitaip pažvelgti į aplink esančią tikrovę. Fantazijus tarsi kviečia jeigu ne apraudoti, tai bent pasijuokti iš to, kur mes patys save įstūmėme“, – pasakoja aktorius.

Paklaustas, ar pastebi Fantazijaus prototipų realybėje, M. Nedzinskas tvirtina, kad tokių atvejų tikrai būna. „Tai ir žmonės, kuriuos laikome šiek tiek neadekvačiais. Tai ir žmonės, kurie leidžia sau kalbėti apie tai, kas laikoma tabu, kurie neriboja savęs, kalba garsiai, nepritampa vadinamajame „normaliame“ pasaulyje. Šie asmenys laikomi keistuoliais, marginalais, bet jie turi savotišką privilegiją – kvailio teisę. Kvailiodami, juokaudami jie leidžia sau pasakyti, kad karalius yra nuogas. Tačiau tokių žmonių inteligencija neabejotina ir jie dažnai demaskuoja tai, kas paslėpta“, – tvirtina M. Nedzinskas.

Aktorius pabrėžia, kad spektaklio „Fantazijus“ stiprybė – ne tik pagrindinis veikėjas, bet ir dėmesį traukianti visuma: „Spektaklio metu groja puiki grupės „Kabloonak“ muzika, vaidina daug gerų aktorių, rodoma tikra šiuolaikinė pasaka, kuri nepaprastai tinka tokiai erdvei kaip rūmų kiemas. Laukia nuostabi istorija apie herojų antiherojaus pavidale.“

Šie asmenys laikomi keistuoliais, marginalais, bet jie turi savotišką privilegiją – kvailio teisę.

M. Nedzinskas neabejoja, kad žiūrovai išsiilgę gyvo kontakto, teatro ir muzikos. „Manau, kad šiuo metu žiūrovų net nereikia įkalbinėti ateiti į spektaklius, koncertus... Patyrėme, ką reiškia, kai visa tai uždrausta, o dabar labai norisi vėl mėgautis“, – sako aktorius.

Bastūnas, romantikas, juokdarys...

Prancūzų dramaturgo Alfredo de Musset pjesė „Fantazijus“ prasideda karalystės juokdario mirtimi ir tuo pačiu metu keliama vestuvių puota, bandant išvengti karo su kita karalyste. Atstumtas ir kreditorių persekiojamas Fantazijus atsitiktinumo dėka tampa karaliaus juokdariu ir taip pakeičia karalystės likimą. „Fantazijaus“ siužetas primena pasaką: princesė turi tekėti už jai paskirto princo, sutinka Fantazijų – žavų, bet neturtingą ir nekilmingą miestietį. Pjesės veikėjai persirenginėja, keičiasi vaidmenimis, nuolat patenka į komiškų nesusipratimų situacijas. Tačiau už šio pasakiško paviršiaus glūdi universalios žmogiškos tiesos, laikui nepavaldi išmintis.

Pagrindinis spektaklio veikėjas Fantazijus – bastūnas, kuris negali ir nenori priklausyti „normai“, kuris visada bus „kitas“: neprisitaikantis, atstumtas, nuvertintas, nesuprastas, kitoks. Fantazijus – juokdarys, iš kurio minčių galima ir juoktis, bet kurios įstringa, „nusėda“ galvose. Fantazijus blaškosi tarp prieštaravimų: meilės ir jos neigimo, cinizmo ir sentimentalumo. Tai nusivylęs žmogus, bet, kaip tikras romantikas, jis ilgisi to, ko niekada nebuvo…

Spektaklyje skamba grupės „Kabloonak“ gyvai atliekama muzika, kurią papildo kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio aranžuotės. Režisierė Gabrielė Tuminaitė kartu su choreografu Raidu Petrausku spektaklį praturtina „Vogue“ šokio stiliaus elementais.