Prie šio ilgai laukto proveržio prisidėjo ir sostinėje įsikūrusi Menų spaustuvė, intensyviai ieškojusi būdų padėti artistams tęsti veiklą karantino metu, kūrusi projektus su tarptautinių tinklų partneriais ir tiesusi naujus kelius Lietuvos cirko scenai. Apie tai, kaip tarptautinis bendradarbiavimas padeda vystytis cirkui Lietuvoje, pasakoja Menų spaustuvės projektų koordinatorė Giedrė Putramentaitė.

– Pastaraisiais metais Menų spaustuvė itin aktyviai dalyvauja įvairių tarptautinių scenos menų tinklų veikloje, tačiau daugeliui žmonių, tik iš šalies stebinčių veiksmą scenos menų lauke, ši organizacijos veiklos sritis lieka nepažinta teritorija. Kokių tarptautinių tinklų dalimi esate ir ką šios narystės reiškia Menų spaustuvei?

– Menų spaustuvė šiuo metu dalyvauja keturiuose tarptautiniuose tinkluose, du iš jų yra skirti cirko plėtrai ir partnerių paieškai. Tai  "Circostrada", didžiulis tinklas, vienijantis apie 200 narių ir apimantis visą pasaulį. Šio tinklo profilis – labai platus, siejantis įvairiausias sferas nuo cirko edukacijos iki festivalių. Antrasis tinklas – "Baltic Nordic Circus Network" (BNCN), orientuotas į Šiaurės ir Baltijos šalių organizacijas, edukaciją ir festivalius. Šis tinklas padeda mūsų regionui stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir ieškoti bendrų taškų, kurių, pavyzdžiui, Baltijos šalys turi labai daug. Labai naudinga dirbti vieniems su kitais – taip atsiranda daugiau galimybių artistams ir vietinio cirko plėtrai.

Atsidarius cirko mokyklai vyksta tikras sujudimas, tad pagrindinis tikslas dabar – išlaikyti artistų motyvaciją, kad jie kurtų toliau ir plėtotų naujus darbus.

Menų spaustuvė yra tinklo "International Network for Contemporary Performing Arts" (IETM), vienijančio virš 500 Europos scenos menų organizacijų, narė – tai didelis tinklas su daugybe itin skirtingo profilio organizacijų. Ketvirtasis tinklas, kuriam priklausome, yra "Trans Europe Halles" (TEH), skirtas kultūrinių organizacijų, įsikūrusių buvusiuose industrinės paskirties pastatuose, tinklaveikai. Visi šie tinklai turi tam tikrus projektus, veiklas, susitikimus, kurie anksčiau vykdavo gyvai, bet dabar persikėlė į virtualiąją erdvę.

– Kokią veiklą Menų spaustuvė vykdo būdama šių tinklu nare? Kokią naudą suteikia buvimas tarptautinių tinklų dalimi?

– Daugiausia galėčiau papasakoti apie naudą iš cirko pusės, kadangi būtent šiuolaikinio cirko organizacijas jungiančiuose tinkluose dalyvauju aktyviausiai. Abiejų tinklų nauda Lietuvos cirko scenai tikrai pastebima, tačiau skirtinga. "Circostrada" – labai didelis tinklas, kurio didžiausias pranašumas, mano nuomone, yra tinklaveikla, didelė sklaida ir globalesnis kontekstas. BNCN yra mažesnis tinklas, vienijantis tik aštuoniolika narių – dėl tokio nedidelio rato organizacijos palaiko labai glaudų ryšį, taigi, jei kyla naujo projekto idėja, iškart žinai, kokius partnerius iš to tinklo į jį galima būtų įtraukti.

Šiuolaikinis cirkas Lietuvoje nėra išsivystęs – nepaisant to, kad šiais metais atsidarė cirko mokykla "Cirko Sapiens" (Kaune – red.past.), yra įsteigta Šiuolaikinio cirko asociacija, vyksta du dideli cirko festivaliai, iki praėjusių metų buvo pastatyti tik keli vietos kūrėjų cirko spektakliai. Kai vietinės produkcijos nėra, galima sakyti, kad žanras neišsivystęs. Tebeturime itin mažai aktyvių kūrėjų, tačiau, 2020-ųjų pabaigoje įvykus pirmajai Lietuvos cirko vitrinai, jau matome daugiau šio žanro užuomazgų. Šioje stadijoje mano minėti tinklai naudingi tuo, kad leidžia megzti partnerystes su daugiau patirties turinčiomis organizacijomis ir šalimis, kuriose cirkas yra labiau išsivystęs. Tai suteikia daugiau galimybių mūsų artistams, kurie žengia pirmuosius žingsnius, – šie tinklai lėmė, kad galėjome dalyvavauti ir dalyvaujame ne viename projekte, kurio nauda gali pasinaudoti Lietuvos menininkai.

Tinklų veikla turi labai didelę prasmę – pati asmeniškai matau, kiek ir kokių galimybių jie suteikia. Be to, tai ir prasmingos pažintys bei informacija apie svarbiausius cirko įvykius, kurie vyksta aplink. Nors veikimas globaliame šiuolaikinio cirko lauke yra labai aktualus festivaliams ir organizacijoms, bet daug šios veiklos galiausiai susiveda į galimybes ir pagalbą menininkams – tinklai padeda mums būti jų tarpininkais tarptautiniame kontekste.

Aplinkybės: nors pandemija paralyžiavo visą pasaulį, anot G.Putramentaitės, lietuviškam cirkui ši realybė tapo nauju veiklos impulsu. / D. Matvejevo nuotr.

– 2020-ieji tapo lietuviško cirko tikro proveržio laiku – net šeši vietos kūrėjų eskizai rugsėjį pristatyti Lietuvos cirko popietės "Naujojo cirko savaitgalis" metu, o metų pabaigoje įvyko ir pirmoji virtualioji Lietuvos cirko vitrina. Kas lėmė tokį suaktyvėjimą?

– Sakyčiau, kad iki pandemijos metų cirkas vystėsi gana lėtai – atrodė, kad yra tam tikri žingsniai, tačiau jie buvo gana padriki, neegzistavo vientisas veiksmų planas (o tai normalu, turint omeny, kad neturime nė vienos organizacijos, kuri aktyviai užsiimtu būtent cirku ir jo plėtra šalyje). Jei galima įžvelgti kažką teigiamo pandemijos situacijoje, sakyčiau, kad ji paskatino labai žymų veiksmą cirko sferoje. Dėl pandemijos net kelios scenos menų organizacijos – tarp jų ir Menų spaustuvė – keitė savo veiklos sritį, tarptautines veiklas pakeitė lokalios, susikūrė rezidencijos vietiniams menininkams. Kelios tokios rezidencijos buvo suteiktos ir mūsų cirko kūrėjams, ir taip nutiko, kad visi šeši lauke aktyviai veikiantys artistai skirtingais laikotarpiais įsibėgėjo plėtodami savo kūrybinius procesus. Supratome, kad juos būtina įtraukti į festivalio programą, o vėliau gimė ir vitrinos idėja, ir tai buvo natūrali šios sekos grandis.

Neneigsiu, kad vitrinos idėja buvo įkvėpta suomių – kontaktavau su "Circus Info Finland", Suomijos cirko informacijos centru, kuris yra taip pat BNCN tinklo dalis. Šis centras turėjo rengti "gyvą" vitriną kovo mėnesį, prieš pat sprogstant pandemijai, bet kadangi pasaulis artėjo prie užsidarymo, teko pereiti į internetinį formatą. Tai buvo pirmoji mano matyta virtualioji vitrina, kurią stebėdama supratau, kaip kokybiškai, nesudėtingai ir įdomiai galima pristatyti cirką internete. Mums toks vitrinos pobūdis pasirodė labai prasmingas vietos cirko kontekste, kadangi bene vienintelė proga parodyti vietinę produkciją – festivaliai "Naujojo cirko savaitgalis" ir "Cirkuliacija", kurių programose lietuvių iki šiol nebūdavo daug, tad buvo sudėtinga pasikviesti gausesnį būrį tarptautinių prodiuserių. Supratau, kad virtualioji vitrina yra puiki galimybė pasirodyti plačiau. Pasitarėme su kolegomis, sulaukiau palaikymo ir viskas taip gražiai sutapo, kad, nusprendę festivalio metu surengti Lietuvos cirko popietę, iškart suplanavome visus jos pasirodymus nufilmuoti, pasiruošti medžiagą vitrinai. Visa tai įvyko labai organiškai mąstant apie tai, kaip artistams padėti ir kaip parodyti, kad Lietuvoje vyksta naujas ir įdomus veiksmas.

– Ar jau spėjote pamatyti Lietuvos cirko vitrinos rezultatus?

– Tikrai taip! Šią vitriną buvo svarbu surengti, kad paskleistume žinią tiek Europos cirko kolegoms, tiek Lietuvos kultūros atstovams, kad turime cirko kūrėjų čia pat, Lietuvoje, ir dalytis jų kūryba. Svarbu paminėti ir tai, kad vitrinos kontekste padarėme darbą, kuriam kokybiškai atlikti jauniems atlikėjams dažnai pritrūksta finansų – organizuojant vitriną, kiekvienam spektakliui paruošėme reklaminę ir informacinę medžiagą (videoanonsą, brošiūrą, pristatymą), kuriuos jie ir toliau gali naudoti ieškodami kitų galimybių, kaip visai netrukus įvyksianti "Subcase" cirko mugė, kurią organizuoja Švedijoje įsikūrusi gerai žinoma organizacija "Subtopia", kuri turi labai stiprų cirko departamentą. Ši mugė vasario mėnesį vyks internetu ir joje pasirodys du mūsų vitrinoje dalyvavę spektakliai – Džiugo Kunsmano ir Adriano Carlo Bibiano darbas "Where Do I Connect?" ir "Kanta Company" spektaklis "Clothes and Us", ir tai yra vienas pirmųjų kartų, kai tokio lygio cirko mugėje dalyvauja lietuvių spektakliai.

Atrodo, kad tai tiesiog turėjo įvykti tam, kad cirko menininkai galėtų žengti dar toliau – norėčiau tikėti, kad mūsų palaikymas ir pagalba buvo tam tikras postūmis. Kai galvoju apie pandemijos metus ir cirką, man atrodo, kad mums pavyko pagauti labai didelę bangą ir dabar turime tiesiog ieškoti galimybių, kaip ant jos išsilaikyti. Jaučiu didelį pačių cirko menininkų suaktyvėjimą, atsidarius cirko mokyklai vyksta tikras sujudimas, tad pagrindinis tikslas dabar – išlaikyti artistų motyvaciją, kad jie kurtų toliau ir plėtotų naujus darbus. Nors pandemija paralyžiavo visą pasaulį, Lietuvos cirkui ji suteikė galimybių, kuriomis visai netikėtai mums pavyko pasinaudoti.