Vilniaus kongresų rūmuose ateinantį pusmetį skambės L. van Beethoveno, S. Rachmaninovo, C. Francko simfoniniai opusai, P. Čaikovskio, R. Schumanno, M. Ravelio, R. Strausso, P. Glasso, L. Bernsteino, G. Gershwino ir kitų iškilių kompozitorių kūriniai solistams ir simfoniniam orkestrui. 

Muzikinėje šventėje sudėtingus ir spalvingus simfoninius kūrinius keis kameriniai koncertai ir koncertai šeimai, bus šventinių-proginių renginių ir reginių, sielas virpins gražiausios operų arijos ir Kalėdinės giesmės, bus ir intriguojančių koncertų be iš anksto paskelbtų programų. Trumpai tariant – skambės muzika „nuo baroko iki roko“. O didžiausia sezono „vinimi“ taps teatrines scenos šviesas pagaliau išvysianti Juliaus Juzeliūno opera „Žaidimas“.

Sezono atidarymas

Rugsėjo 23 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Gintaro Rinkevičiaus, pakvies į išskirtinį koncertą, kurį galima dedikuoti ne tik solisto 70-osioms gimimo metinėms, bet ir variacijų žanrui. Vienas žinomiausių Lietuvos koncertinėse scenose griežusių pasaulinio garso violončelininkų Davidas Geringas atliks romantiškąsias O. Respighi, virtuoziškas P. Čaikovskio „Rokoko“ ir fantastines R. Strausso „Don Kichoto“ variacijas.

Pasaulinio garso solistai

Spalio 21 d. fortepijoninės muzikos gerbėjai turės išskirtinę progą paklausyti „Grammy“ apdovanojimui nominuoto, JAV gyvenančio ir visame pasaulyje plačiai koncertuojančio bei vis dažniau į gimtąją Lietuvą užsukančio pianisto Andriaus Žlabio. Orkestrui diriguos Sankt Peterburge gimęs ir mokęsis, šiuo metu Vokietijoje reziduojantis, muzikos kritikų vadinamas „vienu lanksčiausių savo kartos dirigentų“ Danielis Raiskinas.

Laukiamiausi solistai

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezonas sunkiai įsivaizduojamas ir be pianisto Alexanderio Paley. Todėl gruodžio 16 d. koncertui, kuriame pianistas atliks G. Gershwino „Žydrąją rapsodiją“, išskirtinės reklamos nereikia. Geriausia reklama šiam atlikėjui, o tiksliau tariant – energija žaižaruojančiam atlikėjų „duetui“ pianistui A. Paley ir dirigentui G. Rinkevičiui – visada pilnutėlė koncertų salė. Norint patekti į šį koncertą, bilietus verčiau įsigyti iš anksto.

Spalio 14 d. Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre svečiuosis charizmatiškasis akordeono virtuozas Martynas Levickis. Šįkart koncerte neskambės populiarūs A. Piazzollos kūriniai. Kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atlikėjas pakvies į muzikinę kelionę nuo W. A. Mozarto klasicizmo, C. Saint-Saënso romantizmo, M. Ravelio ir C. Debussy impresionizmo iki čekų kompozitoriaus, eilės kino filmų muzikos autoriaus (įskaitant garsiuosius „Šveiko nuotykius“) V. Trojano opusų.

Muzika gurmanams

Lapkričio 11 d. koncertas „Pavel Giunter ir Edgars Saksons: Minimum / Maximum“ pakvies ir reginio, ir retai Lietuvos koncertinėse scenose skambančios muzikos išsiilgusius klausytojus. Mušamųjų instrumentų duetas Pavel Giunter (Lietuva) ir Edgars Saksons (Latvija) bei Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Briano Schembri (Malta) atliks vieno įtakingiausių pasaulyje minimalistinės muzikos kūrėjo P. Glasso (JAV) Koncertinę fantaziją dviem timpanistams (9 timpanams) ir orkestrui (sukurtą 2000 m.). Koncerte taip pat skambės G. Rossinio ir  C. Francko kūriniai.

„Saulė Rinkevičiūtė: rudens serenados“ lapkričio 25 d. pakvies į smuikininkės Saulė Rinkevičiūtės ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, diriguojamo maestro Gintaro Rinkevičiaus, koncertą. Programoje – pasaulinio garso smuikininkų G. Kremerio, J. Bello ir M. Goto repertuarą puošiantis L. Bernsteino kūrinys „Serenada“ smuikui, styginiams, arfai, perkusijai ir orkestrui ir ekspresyvioji, „tamsaus rusiškojo romantizmo“ kupina S. Rachmaninovo simfonija Nr. 3.

Kameriniai koncertai

Vis daugiau klausytojų sulaukia sparčiai populiarėjantys Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salėje skambantys kamerinės muzikos koncertai. Lapkričio 19 d. „Jungtinės pajėgos“ atliks margaspalvę programą. J. S. Bacho, S. Barberio, F. Liszto, H. Villa-Lobos, L. Bernsteino ir R. Giedračio kūrinius gros žiūrovui gerai pažįstami „Sostinės vario“ ir „Kristupo medinių pučiamųjų“ kvintetai.

Šventiniai koncertai

Antrąją Kalėdų dieną, gruodžio 26 d. „Roko baladžių“ koncerte scenoje publiką kaitins garsiausių pasaulyje roko grupių „gabalus“ atliksiantys Lietuvos roko grandai Povilas Meškėla, Česlovas Gabalis ir ištikimas roko muzikai „Soul Stealer“ vokalistas Jeronimas Milius.

Gruodžio 27 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Evelina Sašenko ir Jeronimas Milius pakvies į „Gražiausios filmų muzikos“ koncertą, o gruodžio 28 d. seserų S. Rinkevičiūtės (smuikas) ir R. Buškevic (fortepijonas) suburto ansamblio „Džiazuojanti klasika“ ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro atliekama klasikinė muzika nuskambės kitaip. Klasiką džiazo ritmu perteikti padės ansamblio muzikantai Tadas Dešukas (smuikas), Nerijus Bakula (akordeonas), Vytis Nivinskas (kontrabosas) ir Vytis Vainilaitis (mušamieji).

Gruodžio 29 d. „Miuziklų vakare“ legendinių miuziklų „Operos fantomas“, „Katės“, „Jėzus Kristus – superžvaigždė“ ir „Paryžiaus katedra“ ištraukas, akompanuojant Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui atliks publikos pamilti dainininkai Evelina Sašenko, Ieva Prudnikovaitė, Jeronimas Milius ir Paulius Bagdanavičius.

Gruodžio 30 d. orkestras pakvies į teatralizuotą šventinį koncertą „J. Strausso valsų ir polkų fejerverkai“, o 2016–2017 metų sezono I pusmečio programą užbaigs du gruodžio 31 d. Naujametiniai koncertai. 17 val. „Gražiausias operų arijas“ atliks ryškiausios jaunosios operos žvaigždės sopranas Asmik Grigorian ir mecosopranas Ieva Prudnikovaitė, o paskutinis Naujųjų metų koncertas (19 val.) savo ištikimiausius klausytojus stebins staigmenų ir šventinio šurmulio kupinu, visomis orkestro spalvomis žėrinčiu koncertu.

Sezono „vinis“

Gruodžio 10 d. į Lietuvos muzikinės kultūros istoriją įeis kaip vienas reikšmingiausių indėlių J. Juzeliūno atminimui. Minint šimtąsias kompozitoriaus gimimo metines scenos šviesą pagaliau išvys ir savo laikmetį aplenkusi J. Juzeliūno opera „Žaidimas“ (1968 m.), sukurta pagal F. Dürrenmatto apysaką „Avarija“.

Operos idėja aktuali ir šiandien. Pasak A. Ambrazo, materialinių vertybių, banalių išorinių faktų pasaulyje, gresiančiame įvairiausiomis avarijomis, ji verčia susimąstyti apie žmogaus sielos gelmėse vykstančius procesus ir jų netikėtus padarinius, „kai iš paprasčiausios asmenybės veido pažvelgia žmonija, o menkas įvykis netikėtai įgauna visuotinę reikšmę“.