– Trumpai papasakokite, kaip pasidėjo jūsų kūrybinis kelias?

– Kūrybinis kelias šokio pasaulyje prasidėjo penkerių metų. 1987 m. pradėjau intensyviai šokti baletą, tuometinėje žinomoje šokių studijoje „Liepsnelė“, iš kurios, beje, į plačius vandenis taip pat išplaukę yra ir E. Špokaitė, L. Bartusevičiūtė bei kitos tuometinės Lietuvos baleto legendos.

– Kiek metų gyvuoja Baltijos baleto teatras?

– Baltijos baleto teatrą įsteigiau grįžusi į Lietuvą po emigracijos. Dirbau baleto soliste ir režisiere Skandinavijos teatruose, ten taip pat atlikau ir praktiką, nes paraleliai studijavau teatro režisūrą. 2009 m. metų rudenį prasidėjo pirmasis BBT sezonas. Jūsų festivalį atidarėme su jubiliejine kamerine premjera, savo dešimtojo sezono proga.

– Kaip kilo mintis įsteigti Baltijos baleto teatrą?

– Tiek dirbant užsienio teatruose, tiek keliaujant, susitikdavau daug savo laidos kolegų, profesionalių baleto šokėjų, emigravusių iš Lietuvos ir visi vienbalsiai kalbėdavome: „Kaip gaila, kad Lietuvoje nėra nė vienos profesionalios šiuolaikinio baleto trupės“ (BBT yra vienintelis šiuolaikinio, inovatyvaus baleto teatras Lietuvoje). Ši mintis mane drąsino nebijoti ryžtis šiam žingsniui, būnant dar visai jauna kūrėja ir vos 26 metų. Tuo metu buvau kaip tik baigianti magistro studijas pas režisierių Rima Tuminą.

– Kas jus įkvepia kūrybai?

– Muzika, literatūra, pilnatis, filmai, kelionės. Daug diskutuojame su kolegomis kartu dirbdami, proceso metu. Dažniausiai suburiu gan harmoningas, kūrybingas komandas, kartu diskutuojame, ieškome įvairiausių sprendimų, be abejo, turiu aiškias gaires ir gerai žinau, ko ir iš ko noriu. Mano profesija yra ir režisierė, ir choreografė, tad į visus darbus žiūriu analitiškai, gilinuosi į muzikos prasmes ar naudojamą literatūrą.

–Kas yra jūsų auditorija, ką traukia tokia šokio kryptis?

– Per BBT gyvavimo laikotarpį yra susiformavusi nuomonė, jog mano teatras yra kitoks, tačiau stiprus ir profesionalus. Žiūrovai nebesitiki pamatyti klasikinio baleto, visi jau žino, kad mūsų šokėjai šiuolaikinį baletą šoka pagal „Depeche Mode“, „The Chemical Brother“, „Matrix“, „Prodigy“, „The Beatles“ ar Bjork muziką. Mėgstu naudoti naujausias šiuolaikines scenines technologijas. Bėgant dešimtmečiui viskas labai greit progresuoja, vos spėjam koja kojon su kintančiomis inovacijomis, kurios man labai svarbios. Didesniems projektams baleto šokėjus kviečiu ir iš kitur: Baltijos šalių, Sankt Peterburgo, Prancūzijos, Italijos. Tai garantuoja kokybę ir aukštą atlikimo lygį.

– Kas dirba kartu su jumis ir padeda kiekviename žingsnyje?

– Man labai svarbūs mano šokėjai, be galo juos myliu ir išgyvenu kiekvieno jų karjeros pabaigas, traumas, šeimynines dramas bei kitas bėdas. Šokėjai – mano didžiausia meilė, mano šeima, draugai, kolegos, komanda. Stengiamės laikytis išvien, nepaisant to, kad profesionalaus artisto gyvenimas labai sunkus, laikinas, nenuspėjamas...

– Jūsų pasiekimų ir pasirodymų skaičius yra išties įspūdingas, ką galbūt išskirtumėte labiausiai? Kas galbūt jūsų akimis buvo įsimintiniausia?

– Taip, iš viso mano pačios, kaip choreografės, režisierės gyvenimo aprašyme yra jau 33 projektai (šokio, dramos, operos bei kt.). Išskirčiau galbūt patį pirmą BBT spektaklį „Kitas pasaulis“ pagal „Depeche Mode“ muziką, dramos šokio spektaklį „Mindaugas“ (pagal J. Marcinkevičių) bei projektą, kuris buvo statytas Estijoje – Sadama Teater „Fizikai“ (drama, šokis, pagal Diurenmato pjesę).

– Kuo ypatingas buvo jūsų pasirodymas „Art Stage“ scenoje „Loftas Fest’19“ metu? Ką šiuo pasirodymu norėjote pasakyti susirinkusiems?

– „Loftas Fest’19“ metu lanktytojai galėjo išvysti kamerinį spektaklį „Vienatvės armija“. Jo pagrindinė mintis yra ta, kad „žmogus gimsta vienas, miršta vienas, ateina ir išeina vienas, viskas, kas vyksta jo kelyje yra „pakeliui“. Mes visi „viduje“ turime be galo daug psichodelikos, kuri miega, ir jei ji būtų pabudinta – visi suprastume, kaip svarbu yra gyventi dėl savęs, nepervargstant dėl kitų žmonių. Juk kaip buvai, taip ir liksi kažkieno pakeleivis „autostopu“.

Pasirodymo metu skambėjo Bjork atlikėjos muzika: „Bjork kūryba, asmenybė, jos vaizdo klipai įkvėpė gvildenti šia temą mūsų šokio projekte. Jos kūryboje nėra logikos, dažnai žodžiai ateina iš niekur ir niekur neveda, tačiau, kaip būtų keista, viskas turi didžiulę prasmę. Tai viena iš priežasčių, kodėl nutariau pasirinkti Bjork muziką sintezėje su šiuolaikiniu baletu.

Pasirodymo metu taip pat naudojamos holograminės vaizdo projekcijos sprendimas sustiprina šokėjo judesio efektingumą, per tai siekiama išgauti organiškai sulietą judesį su vaizdu, išplėstu emocijos, ir minties paletės tęstinume. Hologramos išskirtinumas šokio teatre atskleidžia visai kitus optinius polius. Dažniausiai mes įpratę matyti atlikėją ir instaliacijų vaizdą už jo, čia bus priešingai, artistas bus tarp projekcijos, ji pinsis aplink jį, prieš jį, tarsi atlikdama ir projekcijos, ir kostiumo, ir judesio tęstinumo funkciją.“

– Kokie jūsų ateities planai ir siekiai?

Planai ir siekiai dideli, rengiami turai po pasaulį, milžiniški ir inovatyvūs projektai, bendradarbiaujama su didelėmis organizacijomis, panašiai kaip vyksta ir dabar – nuo kamerinių projektų iki arenų bei stadionų.

M. S. Šimulynaitė, paklausta, kuo labiausiai džiaugėsi „Loftas Fest“ pasirodymo metu „Art Stage“ scenoje, sako: „Aš ir Baltijos baleto teatras džiaugiasi visa „Loftas Fest“ organizacija bei mūsų profesionaliais šokėjais Evelina Fokina ir Ignu Armaliu. Taip pat nuoširdžiai norime padėkoti savo naujiesiems partneriams „Make up for ever“ ir nuostabiajai grimo meistrei Simonai Broks. Pasak jos, „dirbti su baleto profesionalais, gerai žinančiais, ko nori, yra išties įdomi patirtis. Šokėjų makiažas – specifinis, buvo parinktas specialiai pagal Bjork muziką, veidai buvo stipriai kontūruoti ir padaryti androgeniškais.“

„Art Stage“ „Brazzi“ studijos erdvėje „Loftas Fest’19“ metu įvyko daug įsimintinų pasirodymų: elektroakustinis baletas „New Born“, buto šokio-teatro pasirodymas „Okarukas“, šokis „Sugar“, Gintauto Gascevičiaus ir kitų menininkų performansai, vyko nemokami kino seansai. Čia surengtas ir unikalios gatvės meno galerijos „Open Gallery“ atidarymas bei devynių naujų ilgalaikių darbų pristatymas, po kurio sekė naktinės ekskursijos po visą kiemo galeriją.