Antraplanis vaidmuo
Dekoratyvinis popierius dažniausiai naudotas vidinei baldų daliai, įvairių instrumentų ir daiktų dėklų, dėželių sienelėms, kambarių sienoms apmušti, knygų priešlapiams ir viršeliams papuošti. Kaip teigiama parodos įžangoje, jis susijęs su antraplane, bet drauge dailia vidine daiktų puse – savotišku jų pamušalu, mažiau matomu ir vis dėlto subtilų estetinį malonumą teikiančiu puošybos būdu, keliančiu nuostabą atidarius spintelę, atvėrus papuošalų dėžutę ar atsivertus knygą.
Toks popierius, anot parodos autorių, puikiai atspindi žmonių poreikį puošti, marginti, keisti daiktų ir erdvių paviršius, svyruojantį tarp harmonijos paieškos ir tuštumos baimės, kylančios iš "poreikio, skatinančio dekoruotoją užpildyti bet kokią atsiradusią ertmę", kurią meno istorikas Ernstas Gombrichas siūlė vadinti tiesiog begalybės meile.
Šiandien tokį popierių gamina tik pavieniai profesionalai, o senųjų meistrų ne vieną šimtmetį skaičiuojančių darbų pavyzdžiai išliko daugiausia tik muziejų ir bibliotekų rinkiniuose. Patyrinėti, kokie spalvingi, įvairialypiai ir turtingi gali būti šie rinkiniai, išsamiau susipažinti su technikomis ir išdidinus vaizdą atidžiai apžiūrėti senųjų meistrų darbus, galima užsukus į "Google Arts & Culture" platformoje pristatomą parodą adresu https://artsandculture.google.com/story/agXx7aeoTBj6zw?hl=lt.
VU bibliotekos lobynas
Ekspozicija, kurioje dėmesys skiriamas išimtinai popieriui ir jo dekoravimui, anot VU bibliotekos generalinės direktorės Irenos Krivienės, VU bibliotekos istorijoje rengiama pirmą kartą.
"Šį kartą VU bibliotekos paveldą norime atskleisti iš kito požiūrio taško ir pakviesti lankytoją į knygą pažiūrėti ne kaip į rašto šaltinį, bet kaip į meno kūrinį. Visos "Google Arts & Culture" platformoje pristatytos popieriaus puošybos technikos leis pamatyti materialiąją knygos pusę ir atskleis praeities knygos kūrėjų-dekoruotojų išradingumą, sumanumą, o kartu leis pajusti paties dekoravimo amato subtilumą", – sako direktorė.
Rankų darbo dekoratyvinio popieriaus aukso amžiumi laikomas XVIII šimtmetis, didelei Europos visuomenės daliai ėmus gėrėtis Rytų kultūrų tradicija kurti ornamentus, kuriuose susipindavo tiek abstraktūs geometriniai, tiek realistiniai gamtos motyvai.
Dekoratyvinio popieriaus istorija rodo žmogaus pastangas puošti ir gražinti daiktų bei erdvių paviršius, išryškinti jų formą ar paskirtį. Neretai toks popierius imitavo kokią nors kitą medžiagą – audinį, odą, akmenį ir kitus objektus.
Kitaip, nei įprasta dabartyje, iki XIX a. antrosios pusės knygų viršeliai su turiniu sieti daug rečiau. Todėl senosioms rankų darbo knygoms pritaikyti dekoratyvinio popieriaus raštai šiandienei akiai kartais siūlo netikėtų vaizdinių ir prasminių derinių.
Skirtingos istorinio dekoruoto popieriaus rūšys pristatomos kiekvieną savaitę, tad žiūrovas kiekvieną antradienį galės išvysti penkias naujas nepaprastai spalvingas istorijas.
Nuo graviūrų iki taškų
Pirmasis pasakojimas "Žingsniuojanti klišė. Ksilografinis popierius" pakviečia žiūrovą susipažinti su dekoravimo būdu, kur popierius puošiamas naudojant medžio raižinių spaudinius. Jam būdingi augaliniai rytietiški audinių motyvai, ilgainiui tapę neatskiriama Europos dailės ir interjero dalimi.
Dalyje "Nutūpęs spiečius. Taškytasis popierius" pasakojama apie taškymo techniką – vieną dažniausiai aptinkamų senųjų knygų ir popieriaus puošybos būdų, dėl savo paprastumo dažnai užmirštamą šalia sudėtingesnių dekoratyvinio popieriaus rūšių.
Trečioji ekspozicijos dalis "Sugautas raibulys. Marmuruotas popierius" atskleis daugiausiai susidomėjimo sulaukusią ir labiausiai tyrinėtą popieriaus dekoravimo techniką, įkvėptą Tolimųjų Rytų gamtos raštų.
Dalyje "Minkštas pėdsakas. Kleisterinis popierius" bus pristatyti vieni ankstyviausių dažų paruošimo būdų, naudojant kone virtuvės sąlygomis sukurtus dažus iš miltų, vandens ir dažiklio.
Paskutinė projekto dalis "Aukso sodas. Brokatinis popierius" sužavės prabangos mėgėjus ir atskleis itin puošniai atrodančio popieriaus dekoravimo technikas.
Naujausi komentarai