– Kaip vertinate šių metų – antrąjį – pandeminį pavasarį ir vasaros pradžią?

– Šį laikotarpį prilyginčiau emociniams amerikietiškiems kalneliams. Antrasis karantinas ir visuomenę, ir muziejaus komandą išsekino nepalyginamai stipriau. Manau, tai akivaizdžiai įrodė socialinio ir kultūrinio gyvenimo svarbą mūsų psichikai. Gerai tai, kad pagaliau pradėta kalbėti apie emocinę sveikatą. Ja rūpintis ir apie ją kalbėti turi būti lygiai taip pat natūralu kaip kad apie fizinę.

Mes viso antro karantino metu stengėmės dėl lankytojo – ir kviesdami į patirtis lauke, sukurdami MO tinklaraštį, ir siekdami kuo ankstesnio muziejų atvėrimo. Tiek žiemą, tiek dabar justi, kad emocinė žmonių sveikata sudėtingoje būklėje, o vien lankymasis kultūrinėje institucijoje prisideda prie emocinės sveikatos gerovės. Tai patvirtina daugybė mokslinių tyrimų bei pripažino Pasaulio sveikatos organizacija. Matome savo svarbią misiją apie tai kalbėti – kaip kažkada reikėjo aiškinti sportavimo naudą, dabar reikia didinti suvokimą, kad vien ėjimas į kultūrines įstaigas gali būti viena iš psichinės sveikatos palaikymo priemonių. Pandemija išryškino, kad šio žinojimo trūksta visais lygmenimis.

Džiugu, kad mūsų pastangos per karantiną buvo įvertintos – apdovanojimų sulaukė ir tinklaraščio projektas, ir muziejaus lyderystė atveriant muziejus. Bet išties išskirtiniu įvykiu tapo gegužės mėnesį gautas apdovanojimas Europos metų muziejaus rinkimuose – esame ne tik tarp šešių geriausių ir vienintelis meno muziejus, bet pelnėme mums reikšmingą Draugiškiausio Europos 2020 metų muziejaus titulą, skirtą už visapusišką atvirumą labai įvairioms žmonių grupėms, už šiuolaikinio meno ir šiuolaikinės gyvenimo kultūros jungtį.

Milda Ivanauskienė. / Muziejaus nuotr.

Tikrai didžiuojamės, kad nepaisant pandemijos ir „Brexit“ sukeltų sunkumų pavyko laiku atverti didžiulę tarptautinę parodą „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“ bei „Sunkus amžius: Vilnius, 1939-1949” (kuratorės Anda Rottenberg ir Giedrė Jankevičiūtė). Visa komanda, ir ypač Gabrielė Radzevičiūtė, atidavė daug jėgų, kad galėtume pakviesti Lietuvos žmones į tokio mastelio ir kokybės parodas. Deja, muziejų lankomumas pavasarį buvo drastiškai kritęs ne tik Lietuvoje, bet ir visuose Europos muziejuose. Pavasarį situacija nuolat keitėsi ir vyko didelis informacinis triukšmas, ką ir kaip galima lankyti – nepaisant intensyvios komunikacijos, vis tiek sulaukėme daugybės klausimų, ar muziejuje būtina išankstinė registracija, ar reikia pirkti bilietą internetu, ar reikalingas galimybių pasas ir pan. Taigi aiškumas yra svarbu ir mums, ir lankytojams.

– Šiuo metu muziejuje veikia paroda vaikams „Ežeras pilnas žvaigždžių“. Kaip vaikai neria į meno pasaulį?

– Parodoje vaikus su menu supažindiname per žaidimą. Kviečiame juos drąsiai nerti į meno pažinimą: patiems kurti, išbandyti ir atrasti.

Raidos psichologai tvirtina, kad žaidimas yra parankus būdas vaikui ne tik suprasti aplinkinį, bet ir susigyventi su savo vidiniu pasauliu. Kuo platesnis žaidimų spektras vaikystėje, tuo didesnės vaiko galimybės spręsti įvairias problemas vėliau gyvenime. Meno muziejus šiame procese gali tapti „žaidimų aikštele“ besivystančiam protui ir padėti vaikams atrasti savo jusles, įkvėpti kūrybiškumui ir pažadinti vaizduotę – svarbiausią refleksijos įrankį. Kultūrinės erdvės yra tos, kuriose vaikai vieno apsilankymo metu patiria pažinimo įvairovę, išgyvena jutimines patirtis, dėmesingą stebėjimą, lavina kūrybiškumą, vaizduotę ir saugią emocijų raišką.

Parodoje vaikus su menu supažindiname per žaidimą. Kviečiame juos drąsiai nerti į meno pažinimą.

Man smagu stebėti parodą, pilną vaikų. Jie tiria, atranda, ieško ir svarbiausia – nėra abejingi, o įsitraukę, turtina vaizduotę ir kaupia patyrimus. Galvojame, kaip tai tęsti ateityje ir dar šiemet pristatysime naują knygą vaikams, kurioje jų lauks dar vienas būdas susipažinti su menu nauja forma.

Beje, šiemet vykdėme mokymus mokytojams apie tai, kaip ugdymo procese įtraukti meną ir taikyti vizualinio mąstymo strategiją. Šis inovatyvus mokymo metodas, skirtas ugdyti svarbiausias XXI amžiaus kompetencijas – bendradarbiavimą grupėje, komunikavimo įgūdžius, kūrybiškumą, emocinio intelekto lavinimą ir kritinį mąstymą. Tokias edukacijas siūlome tiek muziejuje, tiek virtualiai. Iš daugiau nei 300 anketų atrinkome 144 Lietuvos mokytojus iš įvairių Lietuvos mokyklų, taip pat ir profesinių, tautinių mažumų. Daugelis mokytojų dalinosi, kad klasėje pavyko prakalbinti net ir mažiau kalbančius mokinius.

– Kokiomis nuotaikomis laukiate rudens?

– Visiškas paradoksas dabartinėmis aplinkybėmis tai sakyti, bet rudens laukiame šventiškomis nuotaikomis. Rugsėjo 4 dieną kultūros festivaliu – MOratonu – atidarysime naują didžiąją fotografijos parodą „Permainų šventė“. Norime grąžinti parodos atidarymo šventę į muziejų – planuojame viso savaitgalio renginių programą. Parodoje ir festivalyje kalbėsime apie tai, kodėl mums švenčių reikia, kaip jos keičiasi, kokie ritualai lydi šventes bei kokias permainas išgyvename jų metu.

Muziejaus nuotr.

Vyks susitikimai su įvairių sričių profesionalais: apie tai, ką mums reiškia šventės, kalbėsime su psichologu Eugenijumi Laurinaičiu, su dizainere Sandra Straukaite aptarsime aprangą, kaip svarbų šventės elementą, švenčių tradicijas analizuosime drauge su ilgametę skirtingo pobūdžio švenčių organizavimo, galima sakyti ritualų taikymo, patirtį turinčiu Jogaila Morkūnu, o būdų, kaip rūpestingai ir tvariai švęsti, ieškosime su tvarumo eksperte Audrone Alijošiūte-Paulauskiene.

Lankytojams ruošiame ir staigmeną, kurią pristatysime drauge su grupe „The Roop“. Šeštadienį vakare lauks šokio performansas, o Manfredas Bajelis parodos festivaliui ruošia muzikinį grojaraštį. Sekmadienį vėl sugrįš užsiėmimai šeimoms, kviesime į pokalbius su parodos menininkais. Susitiksime su Romualdu Požerskiu ir Monika Požerskyte, Vilma Samulionyte bei Visvaldu Morkevičiumi.

Žinoma, šventines nuotaikas vis dar temdo pandeminė realybė. Bet aš manau, kad mes jau pramokome su ja gyventi, yra sukurta vakcina, o MO visa komanda pasiskiepijusi. Norisi tikėti, jog totaliniai uždarymai bei atidarymai nebus išeitis ar sprendimas. Jie kenksmingi visam sektoriui, jau nekalbant apie poveikį emocinei sveikatai. Pasiskiepijusiems asmenims kultūra neturėtų būti užverta. Taigi kviečiu visus ne tik rūpintis savimi, bet tuo pačiu ir būti socialiai bei visuomeniškai atsakingus ir saugiai pasitikti rudenį.