„Paroda, pristatanti 1990-2002 metų laikotarpį, sumanyta prieš trejus metus, kai jis dar nebuvo toks populiarus. Ir tada, ir dabar atrodo svarbu pažvelgti į šį kritinį mums visiems laiką. Juk norėdami suprasti save šiandien, turime permąstyti, kokie buvome anksčiau. 90-ieji buvo margas, „aukštos temperatūros“ laikas, todėl parodoje žvelgiame ne į meno procesus, bet nagrinėjame patį laikotarpį. Neapsiribojame tik parodinėmis erdvėmis – tyrimas skleidžiasi šia proga išleistoje knygoje, atidarymo pokalbiais ir susitikimais“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Raktinis žodis – išgyventi laisvę

Parodoje kuratoriai žvelgia į ryškiausius visuomenėje vykusius fenomenus. Ir tai daro ne per politinę, bet per išgyventi turėjusio žmogaus prizmę.

„Į šią epochą žiūrėjome kaip į civilizacijos atsiradimą. Beveik kaip Charleso Darwino knygoje ir jo teorijoje 90-aisiais dauguma žmonių atsidūrė be įprastų išgyvenimo šaltinių ir ieškojo vietos po Saule. Išgyventi reiškė kautis ir dažnai tai buvo netgi fizinė kova. DNR – savotiškas mūsų genetinis kodas. Mes ieškojome kodų, kurie iki šiol lemia mūsų tapatybę“, – pasakoja Vaidas Jauniškis, kultūros analitikas ir parodos kuratorius.

Dominuojantis raktažodis parodoje – laisvė. Laisvė kurti, veikti bet kurioje srityje – versle ar mene, kai, atrodo, viskas įmanoma. Vis dėlto parodos kuratoriai iš akiračio nepametė ir tos laisvės kainos – kriminalinio pasaulio siautėjimo, nesaugumo, stokos, neužtikrintumo ir nežinomybės.

„90-ųjų pradžioje visuomenė patyrė, kaip veikia desovietizacijos, europėjimo, globalizacijos, postmodernybės idėjų perėmimo, liberalios kapitalistinės sistemos modelių kūrimo ir priešinimosi tam procesai. Visiškas chaosas, bet kitaip ir negalėjo būti. Juk kalbame apie pastangą kurti naują pasaulį“, – apie laikotarpio prieštaringumą kalba Aurimas Švedas, kultūros istorikas ir parodos kuratorius.

Svarbios kasdienybės istorijos

MO erdvėje susijungia menas, kultūra ir to meto kasdienybės istorijos. Šalia muzikos, mados, rinkos ir Gariūnų ekonomikos, mafijos ir popkultūros, atsiranda MO kolekcijos kūriniai. Iš viso eksponuojama 39 menininkų 70 darbų. Meno kūriniai nebūtinai yra iš parodoje analizuojamo laikotarpio, bet jie visi kalba apie tą dešimtmetį.

„MO muziejus yra atviras muziejus ir ši paroda tai tik patvirtina. Ją kūrėme kartu su visais žmonėmis, kurie atsiliepė į MO kvietimą ir siuntė muziejui įvairiausius daiktus bei atsiminimus. Tai pat dalinosi istorijomis, kurios tapo parodą papildančiu e. gido turu, kuriame patys žmonės pasakoja savo 90-ųjų prisiminimus. Esame labai dėkingi ir džiaugiamės šiuo žmonių įsitraukimu“, – sako Miglė Survilaitė, parodos kuratorė.

Paroda nesiūlo nuoseklaus pasakojimo – jos skyriai kalba apie ryškiausius to meto reiškinius, todėl lankytojai gali vaikščioti po skirtingus jos skyrius ir ieškoti savų kelių, siužetų, prisiminimų.

Atrasti, prisiminti ir netgi išbandyti tikrai bus ką. Lankytojai parodoje pamatys 1992 m. Barselonos Olimpinėms žaidynėms Issey‘aus Miyake‘ės kurtą Lietuvos komandos olimpinį kostiumą, Vlado Vitkausko, 1993 m. įkopusio į Everestą, batą ir ledkirtį, skirtingus to laikotarpio tipažus ir vyravusias mados tendencijas, legendinius kioskus.

O kur dar prisiminimai apie 90-ųjų „netfliksą” su vaizdo kasečių nuoma, 90-ųjų feisbukas su mokyklinių anketų sąsiuviniais, pranešimų gavikliai, pirmieji mobilieji telefonai, vaikystės žaidimai, mėgstamų grupių dainos ir jų sąrašai, plakatai ir daugelis kitų įvairias nuotaikas kuriančių kasdienybės objektų.

Parodoje prisiminimų chaosą tvarkė parodos architektė Renata Valčik. Jos kurta scenografija parodą papildo ir struktūruoja simboliais – instaliacijomis. Kaip teigia patys kuratoriai, būtent R. Valčik prisijungimas prie komandos buvo tam tikras lūžis, kai jų svajonės ir idėjos ėmė virsti apčiuopiama realybe.

Savaitgalį kviečia į „MOratoną“

Tęsdamas tradicijas, MO muziejus naujos parodos atidarymo savaitgalį kviečia į „MOratoną“. Spalio 5–6 d. muziejuje savo 90-ųjų istorijomis dalinsis filmų „Nematoma“ ir „Lošėjas“ režisierius Ignas Jonynas, aktorė Rimantė Valiukaitė, pirmųjų „Mados infekcijų“ prodiuserė ir organizatorė Renata Mikailionytė, krepšinio komentatorius Linas Kunigėlis, dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius, architektas Gintautas Natkevičius, 90-ųjų reklamą analizuos Tomas Ramanauskas.

Lankytojai taip pat turės galimybę susitikti su menininkais, kurių darbai eksponuojami parodoje: Niujorke gyvenančiu Žilvinu Kempinu, iš Paryžiaus į Lietuvą atvykusiais Svajone ir Pauliumi Stanikais, taip pat Aurelija Maknyte ir Dainiumi Liškevičiumi.

MOratono metu vyks ekskursijos su parodos kuratoriais. Šeštadienio vakarą specialiai MO muziejui Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ rengia specialų pasirodymą, o elektroninės muzikos kūrėjas Manfredas žada priminti laiką aplenkusius ir vis dar aktualiai skambančius 90-ųjų kūrinius.

Įvairūs prisiminimai

Dalijimasis prisiminimais buvo parodos kūrimo pradžia. O prisimindami 90-uosius, kuratoriai teigia supratę, kokie skirtingi ir įvairūs jie buvo.

Jie taip pat pripažįsta, kad kiekvienas tą laiką gali prisiminti skirtingai. Kaip teigia V. Jauniškis, „mes nepateiksime 90-ųjų enciklopedijos. Į parodą mes sudėjome tam tikrus ženklus, kurie turi paskatinti mūsų atmintį ir prisiminimus. Ir jei kai kuriems atrodys, kad 90-ieji buvo ne tokie, jie bus teisūs. 90-ieji buvo labai įvairūs, kaip ir visa mūsų tuometinė visuomenė.“

Eksperimentinė paroda

MO muziejus, rengdamas ne grynojo meno parodą, galima sakyti, ryžtasi savotiškam eksperimentui. Specialiai jai suburta ir labai įvairi kuratorių komanda: kultūros analitikas Vaidas Jauniškis, rašytojas ir literatūrologas Rimantas Kmita, kultūros istorikai Aurimas Švedas ir Tomas Vaiseta, MO muziejaus kuratorė Miglė Survilaitė, nostalgijos tyrėjas Mantas Pelakauskas, scenografė-architektė Renata Valčik, architektas Joris Šykovas.