Buvusios žydų gimnazijos „Tarbut“ pastate, Pylimo g. 4A, įsikūrusiame Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) padalinyje šiuolaikiškai pristatoma Lietuvos žydų istorija, kultūra, tikėjimas, papročiai, skirtingi istorinės kasdienybės siužetai.

Anot VGŽIM direktoriaus Simono Strelcovo, naujojo muziejaus, neoficialiai dar vidinamo Litvakų muziejumi, lankytojai skirtingais rakursais galės susipažinti su Lietuvos žydų kultūra ir jų papročiais. „Muziejus yra išskirtinis tuo, kad jis dedikuotas litvakų kultūrai, jų istorijai ir tradicijoms. Lankytojams bus suteikta ypatinga galimybė išjausti neišsemiamus litvakiškos praeities turtus“, – akcentavo S. Strelcovas.

„Pasaulyje auga antisemitizmo jėgos ir tai tampa grėsme. Būtent švietimas ir edukacijos gali padėti suvienyti ir plėtoti supratimą. Tikiuosi, muziejus skatins dialogą tarp skirtingų kultūrų, padės lankytojams iš viso pasaulio atrasti laikui nepavaldžių bendrų simbolių“, – pridūrė jis.

Tęstinumas: naujasis muziejus įsikūrė pačiame Vilniaus centre esančiame 1915 m. įkurtos žydų gimnazijos pastate. / Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus archyvo nuotr.

Keturių aukštų pastate įrengta septyniolika šiuolaikiško dizaino ekspozicijų, lankytojams ne tik rodomi autentiški eksponatai, bet ir sudaryta galimybė interaktyviai įsitraukti į Lietuvos žydų istorijos pažinimą. Didelis dėmesys skiriamas Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar su ja susijusiems pasaulinio garso litvakams. Tarp jų – Nobelio premijos laureatai Aaronas Klugas ir Bernardas Lownas, menininkai Markas Antokolskis, Jacques’as Lipchitzas, Neemija Arbitblatas, Holivudo žvaigždės Ruth Roman, Alas Jolsonas, Laurence’as Harvey’us ir kt.

Pasaulyje auga antisemitizmo jėgos ir tai tampa grėsme. Būtent švietimas ir edukacijos gali padėti suvienyti ir plėtoti supratimą.

Litvakų muziejus, pasak VGŽIM, pritaikytas ir mažiesiems lankytojams. Beveik kiekvienoje ekspozicijų salėje juos pasitiks žaidimai, dėlionės ir kitos įtraukios pažinimo priemonės.

Po tuo pačiu stogu atveriamas ir vieno didžiausių XX a. litvakų, Lietuvos žydų dvasinio ir visuomeninio gyvenimo griūtį įamžinusio dailininko Rafaelio Chvoleso muziejus. Modernizmo klasiko kūrybos kraitį sudaro apie 3 tūkst. tapybos darbų ir 6 tūkst. piešinių – iš prieškario liko vos keli. Reikšmingą R. Chvoleso (1913–2002) palikimo dalį – ne tik kūrinius, bet ir asmeninius daiktus, knygas – muziejui padovanojo Paryžiuje gyvenantys dailininko sūnūs Milijus ir Alexandre’as Chwolesai.