Renginių ciklas „Naujojo cirko stotelės“ gimė po to, kai scenos menų profesionalai pradėjo tyrinėti profesionaliosios kultūros pasiekiamumą įvairiose Lietuvos vietovėse. Paaiškėjo, kad Vilniaus pakraščiuose esančiuose rajonuose, kaip ir kitose nuo didmiesčių nutolusiose šalies vietose, kultūros pasiekiamumas labai komplikuotas.

„Netgi didmiesčio gyventojas, gyvenantis ne miesto centre, kur sukoncentruotos beveik visos kultūros įstaigos, labai retai nuvažiuoja iki spektaklio ar koncerto. Mano akimis tai – neatleistina, ypač jaunosios kartos atžvilgiu“, – teigė projekto sumanytojas Audronis Imbrasas.

Jo žodžiais, sektinos Europos šalys seniai užtikrino lygiavertį profesionaliosios kultūros renginių pasiekiamumą visoje savo šalies teritorijoje.

„Pavyzdžiui, šios srities pionierė Prancūzija, kokybiškos kultūros patekimo į tolimesnius regionus problemas sprendžia būtent per šiuolaikinio cirko veiklas“, – vadovaudamasis užsienio pavyzdžiu, žanro pasirinkimą aiškino profesionalas.

„Naujojo cirko stotelės“ renginiuose parinkti pasirodymai – kokybiški ir pripažinti tarptautiniu mastu, tačiau tuo pačiu ir sąlyginai nesudėtingi.

Organizatorių nuotr.

„Keliaujame į erdves, kurios nėra arba yra menkai pritaikytos scenos menams, o pasirodymas turėtų būti palyginti nesunkiai suprantamas žiūrovams, kurie iki tol nelabai susidūrė su profesionaliaisiais menais“, – pasakojo A. Imbrasas.

Komiškas žvilgsnis į save

Šių metų „Naujojo cirko stotelės“ programoje bene tiesiai iš Edinburgo Fringe festivalio, garsėjančio kaip vieno svarbiausių pasaulyje scenos menų renginių, atvyksta iš Estijos ir Norvegijos kilę komikai – J. Masli ir V. Venn. Pastarosiomis savaitėmis sulaukę daugybės ovacijų ir dėmesio komikai rodys po solo pasirodymą. V. Venn, pristatantis pasirodymą „Klubo komikas“ (Club Comedian), 2022 metais užsitarnavo metų komiko titulą Londone, o dar 2015 metais pelnė čempiono titulą Norvegijos teatro sporto apdovanojimuose bei eilę apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose. J. Masli pasirodyme „Choosh!“ per absurdo prizmę žvelgia į migraciją. Būdama Rytų Europos, Baltijos ir Balkanų kilmės komike, artistė įkūnija alkaną klouną, kuris trokšta pasiekti dešrainį Amerikoje. Leidinys „The Guardian“ šį pasirodymą antru numeriu įtraukė į būtinų pamatyti komedijų penkiasdešimtuką, o apžvalgininkai žavėjosi J. Masli talentu bei taiklumu komedijoje naudojant absurdo teatro principus. Šiuolaikinių komikų akimis atskleisdami šių dienų aktualijas, artistai kviečia užsimiršti bei mėgautis išskirtiniu cirko žanru.

Pripažinti Belgijos ir Prancūzijos kūrėjai

Inovatyvi belgų cirko trupė „Post uit Hessdalen“ atvyksta net su dviem pasirodymais: „Pakuotojas“ (Pakman) ir „Žmogus smogia atgal“ (Man Strikes Back). Muzikinį cirko teatrą kurianti trupė žanro žavesį skleidžia per būgnų ritmų ir žonglieriaus kamuoliukų jungtį. Cirko meistras Stijn Grupping ir teatro kūrėjas Ine Van Baelen nepailsdami ieško naujų, skirtingų su cirku susijusių sričių kombinacijų, budina žiūrovų jausmus ir smalsumą.

Prancūzijos cirko trupė „Un loup pour l’homme“  – itin gerai žinoma tarptautinėje cirko bendruomenėje, kaip sėkmingi partneryste grįstos akrobatikos tyrinėtojai. Kūrėjams tai – visuomenę, kaip socialinių individų visumą, atvaizduojanti kalba, parodanti juos ir skirtingus, ir priklausančius vienus nuo kitų. Balansavimą iš rankų į rankas akrobatai naudoja kaip fizinę dviejų (ar daugiau) kūnų jungtį. Arno Ferrera ir Gilles Polet tikslas spektaklyje „Oda“ – palaikyti tarpžmogišką ryšį, kuris neiššauktų konfliktiško susidūrimo ar santykio, kuriame kažkas laimėtų, o kažkas pralaimėtų. Vienas gali norėti priversti kitą paklusti, sekti, primesti savo valią, bet kitas taip pat gali būti pasirengęs priimti šį įpareigojimą. Galingoje tiesioginėje fizinėje konfrontacijoje du susaistyti vyrai žaidžia akrobatiškai manipuliuodami vienas kito kūnu.

K. Maruszak nuotr.

Kylantys kūrėjai

„Pop Circus“ Prancūzijos Ošo (Auch) mieste istorija skaičiuojama nuo 1975 metų. Prancūzų cirko specialistai tarpusavyje ginčijasi dėl teiginio, ar dabar tai seniausiai veikianti vieša (istoriškai ankstesniais šimtmečiais cirko buvo mokoma privačiose šios srities šeiminių dinastijų mokyklose) cirko mokykla šioje šalyje, bet kad viena seniausių ir geriausiai žinomų  – tai faktas. Į Lietuvą atvyksta penkiolika geriausių dabartinių šios mokyklos mokinių. Dūmų fabrike Naujojoje Vilnioje prancūzai parodys „Atviros scenos“ programą. Tai cirko bendruomenėse gerai žinomas formatas, kai skirtingų cirko disciplinų artistai apjungia individualiai kurtas miniatiūras, taip savotiškai varžydamiesi tarpusavyje.

Tuo tarpu Lietuvos atlikėjams atstovaus publikos jau pastebėti ir menininkų kelią sėkmingai vystantys jaunieji cirko kūrėjai: „Taigi cirkas“ ir Izabelė Kuzelytė parodys du bendrus Lietuvos ir Latvijos akrobatikos kūrėjų darbus, o žonglierius Kipras Bujanauskas ir bendraminčių trupė „Būda“ – ką tik baigtą darbą „7 minutės“.

„Ne paslaptis, jog „Naujojo cirko stotelės“ dalyviai rugsėjo 13–21 dienomis viešės ir Visagine“, – atskleidė pagrindinis renginio organizatorius Audronis Imbrasas, šiuo metu vadovaujantis ir Visagino kultūros centrui.

Jis pridurė, jog cirko stotelės Visagine vyks jau ketvirtąjį kartą ir jos prisideda prie cirko ugdymo veiklų idėjų vystymo mieste. Tuo tarpu Vilniuje tokių renginių ciklas drauge su rengėjais Dūmų fabriku pradėtas pernai. Šiemet kartu su Artūro Areimos teatru ir Trakų Vokės dvaro sodyba tęsdami „Naujojo cirko stotelių“ veiklas rengėjai siekia sėti gerąją kokybiškos kultūros sėklą bei įtraukia šio renginių ciklo iki šiol dar nelankytą tolimą miesto rajoną – Trakų Vokę. Tokiu būdu tikimasi populiarinti šiuolaikinį cirką Lietuvoje ir skleisti kokybišką bei inovatyvią kultūrą vietovėse, kur jos stinga.

Šiuolaikiniam, cirkui apvali palapinė nebūtina: atlikėjai įsikuria pievose, dvaro prieigose, transporto priemonėse, kavinėse bei teatrų erdvėse, dresuoti žvėreliai šioje srityje beveik nebenaudojami. Kultūros mėgėjai, vietiniai gyventojai bei svečiai turės progą mėgautis teatralizuotais akrobatų, žonglierių ir komikų pasirodymais.