Iš Giorlico miesto, Vokietijoje, atvežta P. Skorinos rusėniškoji Biblija – retas egzempliorius. Tai pirmasis, ankstyviausias Senojo Testamento bažnytine slavų kalba leidinys, spausdintas staklėmis. P. Skorina Šventajame rašte šnekamąja rusėnų kalba parašė pratarmes. Iki jo Biblija buvo išspausdinta tik šnekamosiomis italų, vokiečių ir čekų kalbomis. Prahoje spausdinti, neįrišti egzemplioriai buvo skirti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenusiems rusėnams. Bernardinams pranciškonams, kuriems priklausė ir P. Skorina, buvo pavesta rasti tikėjimo kultūros saitų, jungiančių stačiatikiškąją LDK dalį su katalikiškąja.

„Čia reikia pabrėžti, kad Biblija išversta ne į senąją baltarusių ar ukrainiečių kalbą, o į vienintelę tuo metu stačiatikių vartotą bažnytinę slavų kalbą“, – sakė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas.

Rusėniškosios biblijos Giorlico egzempliorius unikalus tuo, kad į vieną knygą įrištos beveik visos Prahoje P. Skorinos išleistos Šventraščio dalys. Tiesa, patys vokiečiai ją atrado neseniai.

„2005-ieji  Vokietijoje buvo paskelbti Biblijos metais. Giorlice rengėme parodą, ieškojome eksponatų. Taip kataloguose radome pavadinimą „Biblija slavika“ ir ištraukėme ją į dienos šviesą. Mūsų pastorius, kurį laiką dėstęs Peterburge, pamatė ledinį, nustebo, kad turime ypatingą Skorinos Bibliją“, – pasakojo į Lietuvą atvykęs Vokietijos Auštutinės Lužicos mokslinės bibliotekos direktorius Matthias Wenzelis.

Vokiečiai bibliją paskolino parodai Vilniuje, Vrublebskių bibliotekoje. Čia ji bus eksponuojama savaitę kartu su kitais to meto rankraščiais, knygomis.

Rusėniškosios Biblijos leidėjas svarbus Lietuvai – P. Skorina buvo kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Polocko. Žygimanto senojo kvietimu P. Skorina dirbo ir Vilniuje.

„Jis persikelia į Vilnių ir čia 1522-aisiais išleidžia pirmąją Lietuvos teritorijoje knygą, kuri šiandien yra žinoma „Mažoji kelionių knygelė“ pavadinimu“, – istorinės asmenybės vingius prisiminė S. Narbutas.

1525-aisiais pasirodė dar viena knyga, pavadinimu „Apaštalas“. Šiais darbais P. Skorina pradėjo rusėniškai spausdinto žodžio LDK istoriją. Vilniuje kilus didžiuliam gaisrui sudegė P. Skorinos spaustuvė, mirė žmona. Pasiėmęs du sūnus jis grįžo į Prahą. Ten dar sukūrė ir šiandien žinomą Prahos karališkąjį sodą, pirmasis Vidurio Europoje sėkmingai sodino ir augino citrusinius vaisius.