Ramiais taikos metais, kai kultūros paveldui niekas negresia, tokia kolekcija nebūtų išvežta iš Lvivo, nes muziejų salės liktų pustuštės. Maskolijos agresijos sąlygomis tokios parodos surengimas Lietuvoje yra ir bandymas apsaugoti bendrą europinį paveldą nuo potencialių raketų antpuolių grėsmių ir išskirtinė Lvivo dovana Vilniui, mininčiam jubiliejų.

Primena kolekcijas Lietuvoje

Vakarų Ukrainos rezidencijose išliko nemažai senosios europinės dailės kolekcijų, nes šis kraštas po Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimų atiteko Austrijos imperijai ir gavo kultūrinę ir politinę autonomiją. Tuo metu Lietuva buvo atsidūrusi carinės Rusijos represijų gniaužtuose, mūsų krašte kauptas paveldas buvo skurdinamas, grobstomas, o nuo carinės valdžios priverstos bėgti kilmingos šeimos ieškojo galimybių išvežti turtą į saugesnes šalis. Todėl ši paroda leidžia prisiminti ir prarastas Lietuvos istorines kolekcijas, kuriose taip pat būta ne vieno parodoje pristatomo dailininko ar jų mokyklų darbų.

XV–XX a. pradžios garsių italų, vokiečių, flamandų, ispanų, austrų, lenkų ir kitų šalių autorių tapybos darbai šiai parodai atrinkti taip, kad chronologiškai (stilistiškai) ir geografiškai atspindėtų itin turtingą Lvivo galerijos kolekciją. Taip pat siekiama, kad Vilniuje būtų galima pamatyti Lietuvos valdovų ir didikų kolekcijose buvusių tų pačių meistrų arba jų mokyklų kūrinius.

Sasosferatas (1609–1685). Madona su Kūdikiu ir šv. Jonu Krikštytoju. / Organizatorių nuotr.

Taigi, daugelis pristatomų šedevrų turi lituanistinį kontekstą, nors ir savaime yra itin vertingi gotikos, renesanso, manierizmo, baroko, klasicizmo, romantizmo ir moderno kūriniai, kurie galėtų papuošti bet kurį pasaulio muziejų.

Pavyzdžiui, parodoje rodomi Martino Schongauerio, Luco Cranacho (vyresniojo) kūriniai – šių meistrų kūryba veikė Lietuvos valdovams ir didikams dirbusius dailininkus. M. Schongauerio piešiniai buvo Alberto Goštauto maldyno iliustracijų pirmavaizdžiai. Pagal Pieterio Coeckes van Aelsto aplinkoje sukurtus kartonus buvo išausti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544 / 1548–1572) gobelenai, užsakyti valdovui reziduojant Vilniuje.

Lietuvos ir Lenkijos valdovų ir didikų kolekcijose yra buvę Leonardo da Vinci, Tiziano Vecelli, Peterio Paulio Rubenso, Jano Brueghelio (vyresniojo), Sassoferrato, Caravaggio, José de Riberos, kitų renesanso ir ankstyvojo baroko italų, taip pat flamandų, vokiečių, ispanų dailininkų kūrinių. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad šie Jogailaičių ir Vazų dinastijų valdovų rinkiniuose buvę kūriniai, valdovams reziduojant Lietuvos sostinėje, dažnai puošė ir Valdovų rūmų menes. Daugelio šių, taip pat kitų vėlesnio laikotarpio dailininkų kūrinių (pvz., Lucos Giordano) būta Lietuvos didikų (kunigaikščių Čartoriskių, Radvilų, Sanguškų, Sapiegų, grafų Tiškevičių, Tyzenhauzų, Pšezdzeckių ir kt.) dailės kolekcijose.

Parodoje pristatomas Carlas Dolcis tapė Lietuvos šventojo globėjo Kazimiero atvaizdą, Johannas Baptistas von Lampis (vyresnysis) kūrė Lietuvos valdovų ir didikų portretus, Janas Matejko ir Wojciechas Horacy Kossakas įamžino svarbius Lietuvos istorijos įvykius.

Vertingiausi kūriniai

Šioje parodoje eksponuojami svarbiausi ir neabejotinai vertingiausi dailės eksponatai net iš aštuoniolikos padalinių-muziejų turinčios Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos.

Tarp 33 pristatomų XV–XX a. dailės darbų galima išvysti Sebastiano Ricci kūrinį „Hagara dykumoje“, J. Matejkos „Dailininko vaikų portretą“, Henryko Siemiradzkio paveikslą „Kristus ir samarietė“, L. da Vincio, P. P. Rubenso, J. Breughelio (vyresniojo) dirbtuvių kūrinių.

Daugelis pristatomų šedevrų turi lituanistinį kontekstą, nors ir savaime yra itin vertingi kūriniai, kurie galėtų papuošti bet kurį pasaulio muziejų.

Tai liudija vakarietišką Vidurio ir Rytų Europos regiono kultūros pakraipą. Šią parodą lydi turtinga kultūrinė ir edukacinė programa – lankytojai galės plačiau susipažinti su Lvivo ir Vakarų Ukrainos regionu, jo tapybos tradicijomis, meno apsauga karo paveiktose teritorijose ir kitais Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos ekspozicijos rinkiniais.

Vykstant karui atsivežti meno kūrinius iš kasdien apšaudymus tolimojo nuotolio raketomis patiriančios Ukrainos buvo didelis iššūkis. Muziejaus kolekcijos evakuacijos iš karo siaubiamos šalies sąnaudas finansavo Goetheʼs institutas ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos fondas „Stabilisation Fund for Culture and Education 2022“.

Parodos kuratoriai – Vydas Dolinskas, Tarasas Vozniakas, Igoris Khomynas, Marijus Uzorka, Daiva Mitrulevičiūtė, Ignas Račickas.

Nacionalinis projektas

Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos ištakos siekia XIX a. antrąją pusę, kai vietos inteligentija ėmė diskutuoti apie poreikį turėti miesto paveikslų galeriją. Tačiau idėjos materializavimas užtruko. XX a. pradžioje geradariai ėmė dovanoti galerijai meno kūrinių, aukoti pinigus, už kuriuos pradėti pirkti amžininkų ir senųjų autorių tapybos darbai.

1907 m. buvo įsigyta didelė verslininko Ivano Jakovičiaus Vakarų Europos tapybos kolekcija, kuri ir tapo Lvivo miesto paveikslų galerijos pagrindu. Tų metų vasario 14 d. laikoma galerijos gimtadieniu.

Kurį laiką galerija neturėjo savo patalpų, o jos ekspozicijos ir parodos glaudėsi kituose Lvivo muziejuose, rotušėje. Pagaliau 1914 m. galerijos reikmėms buvo įsigyti mokslininko, literato ir kolekcininko Władysławo Łozińskio rūmai kartu su jo sukaupta meno kolekcija.

Neramūs buvo Pirmojo pasaulinio karo ir kovų už Ukrainos ir Lenkijos nepriklausomybę metai, tačiau Lvivo miesto paveikslų galerijos pastatas ir rinkiniai buvo apsaugoti. 1919 m. galerijos kolekcijas papildė Bolesławo Orzechowicziaus dovana.

1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Lvivo galerija perėmė saugoti sovietų, o vėliau nacių likviduojamų daugelio privačių rinkinių ar kitų institucijų kolekcijas. Tarp jų buvo grafų Dzieduszyckių, grafų Gołuchowskių, kunigaikščių Lubomirskių  Bowarowskių, taip pat Dvasinės seminarijos, Diecezijos muziejaus, Karaliaus Jono III nacionalinio muziejaus, Nacionalinio Osolinskių fondo, Vakarų Ukrainos pilių ir rūmų tapybos, kitų meno vertybių rinkiniai. 1940 m. galerija jau turėjo 6 tūkst. eksponatų. Deja, karo metais dalis vertingų kūrinių dingo.

Pokariu Lvivo miesto paveikslų galerijos rinkinius labiausiai papildė ekspedicijose sukauptos vertybės, kurios tuomečio direktoriaus B. Voznyckio ir daugelio kitų galerijos darbuotojų buvo didvyriškai gelbėjamos iš apleistų, uždarytų Lvivo ir visos Vakarų Ukrainos bažnyčių, cerkvių, griūvančių rūmų. Po kelių dešimtmečių galerija jau saugojo daugiau kaip 12 tūkst. eksponatų.

Anthony van Dyckas. Francio van der Ei portretas (kairėje). Janas Brueghelis (vyresnysis). Natiurmortas su gėlėmis (dešinėje). / Organizatorių nuotr.

Glaudūs ryšiai

Šiandien Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija yra vienas didžiausių ir turtingiausių Ukrainos muziejų, saugančių ir rodančių neįkainojamą visos Europos ir Ukrainos dailės paveldą. Galerija turi net 21 ekspozicinį padalinį. Rinkiniuose yra daugiau nei 64 tūkst. vertingų eksponatų nuo Antikos iki šių dienų. Tai bene garsiausias pasaulyje Ukrainos muziejus. Galerijoje saugomos vertingos Vakarų ir Vidurio Europos senosios tapybos, Baroko epochos skulptūrų, XVI–XIX a. ATR istorinių asmenybių ir jų palikuonių portretų, lenkų ir austrų dailininkų paveikslų, ikonų, baldų ir kitų taikomosios dailės kūrinių kolekcijos.

Daug galerijoje saugomų vertybių yra svarbios ir lituanistiniu požiūriu. Todėl reta tarptautinė teminė paroda, rengiama Valdovų rūmų muziejuje Vilniuje, apsieina be Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos skolinamų eksponatų. 2012 m. Vilniuje buvo surengta didžiulė su Lietuva susijusių istorinių asmenybių portretų paroda, kurios pagrindą sudarė galerijos kūriniai, o 2022 m. Valdovų rūmų muziejaus lankytojai galėjo pasigrožėti Baroko skulptūros genijaus Johanno Georgo Pinselio ir jo aplinkos kūriniais. J. G. Pinzelio „Madona“ įkūnijo  Ukrainos kančią.

Išvežta iš karo zonos

2022 m. prasidėjus Maskvos agresijai, Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos vertybės buvo paimtos iš ekspozicijų ir padėtos saugoti į specialias saugyklas, kurios priglaudė ir kitų Rytų ir Vidurio Ukrainos muziejų svarbiausius rinkinius.

Lvivo apylinkėse esantys kai kurie galerijos padaliniai nukentėjo nuo barbariškų maskolių bombardavimų, saugyklose saugomoms vertybėms kenkia dažni ir ilgai trunkantys elektros energijos pertrūkiai. Nuolat dingstant elektrai buvo pakuojami ir kelionei į Lietuvą rengiami paveikslai.

Valdovų rūmų Parodų ir leidybos skyriaus vedėjas Marijus Uzorka paveikslų kelionę į Lietuvą vadino išskirtine: reikėjo surasti vežėją, draudimo bendrovę, kuri apdraustų kūrinius.

„Viskas buvo surasta ir suorganizuota. Daugybė partnerių, draugų, bičiulių prisidėjo, kad kelionė būtų kuo sklandesnė. Pačioje Ukrainoje taip pat buvo ginkluota palyda... Tai paslaptis, bet laikėmės saugumo procedūrų. Padėjo viena netikėta detalė – kai Lvove buvo pakuojami darbai, vyko Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų susitikimas. Galima sakyti, kad bent jau tuo metu dangus virš Lvivo miesto ir jo apylinkių buvo uždarytas! Mes to nežinojome, bet tą dieną vyko susitikimas, kuris užtikrino papildomą saugumą“, – lithuania.postsen.com citavo M. Uzorką.

Kas? Paroda „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“.

Kur? Nacionaliniame muziejuje Valdovų rūmuose.

Kada? Veikia iki gegužės 28 d.