„Medžiuose pakibęs parašiuto kupolas simbolizuoja Juozo Lukšos grįžimą į Lietuvą. Šis partizanas sugebėjo du kartus kirsti geležinę uždangą ir okupacijos sąlygomis sujungti Lietuvą su Vakarų pasauliu. Jo dėka buvo slapta pernešti partizanų dokumentai, o Vakarus pasiekė informacija apie padėtį Lietuvoje. 1950 m. rudenį, pasimokęs Prancūzijos ir JAV žvalgų mokyklose, J. Lukša parašiutu slapta sugrįžo į Lietuvą tęsti partizaninės kovos, deja, neilgam – išduotas vos po metų mirė“, – pasakoja parodos kuratorė, Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė.

J. Lukšos-Daumanto indėlį laisvės kovoje įvertino ir patys partizanai: jis buvo vienintelis partizanas, kuris Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio sprendimu apdovanotas Laisvės kovotojo Karžygio vardu dar būdamas gyvas. Toks apdovanojimas iš viso suteiktas tik aštuoniems partizanams.

S. Samsono nuotr.

Meninė instaliacija kartu yra ir paroda: nuo parašiuto nuleistos istorinės fotografijos pasakoja apie J. Lukšos-Daumanto veiklą Lietuvoje bei užsienyje, o jas lydi asmeninės partizano laiškų, dokumentų ir prisiminimų knygos „Partizanai už geležinės uždangos“ ištraukos.

„Parodos eksponavimo datos pasirinktos neatsitiktinai: ją atidarysime rugpjūčio 10 dieną, minėdami J. Lukšos šimtąsias gimimo metines, o uždarysime rugsėjo 4 dieną, kuomet bus praėję lygiai 70 metų nuo šio partizano mirties“, – teigia A. Petrauskienė.

Šiuo metu tariamasi su Prancūzijos-Lietuvos asociacijų koordinacine taryba dėl galimybės rudenį parodą išvežti į Prancūziją ir tokiu pat pavidalu eksponuoti Paryžiuje.

Parodos-meninės instaliacijos atidarymo rugpjūčio 10 d. programa:

18 val. – akustinis Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas prie Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujojo arsenalo (Arsenalo g. 1);

19 val. – pasivaikščiojimas aplink instaliaciją su parodos kuratore dr. Aiste Petrauskiene.

S. Samsono nuotr.

Parodą-meninę instaliaciją Vilniuje galima pamatyti nemokamai bet kuriuo paros metu. Ji įrengta erdvėje tarp Arsenalo gatvės ir Lietuvos nacionalinio muziejaus pastatų.

Apie Lietuvos nacionalinį muziejų

Tai vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, įkurtas 1855 metais. Šiandien muziejus saugo daugiau nei 1,5 mln. eksponatų ir vienija vienuolika padalinių, iš kurių aštuoni veikia Vilniuje, trys – Lietuvos regionuose. Tai didžiausia Lietuvos kultūros paveldo saugykla, atspindinti šalies istorijos raidos etapus nuo akmens amžiaus iki šių dienų, siekianti supažindinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos reiškiniais ir įvykiais, kurie lėmė visuomenės raidą ir formavo šiuolaikinės Lietuvos tapatybę.