Romeo ir Džiuljetos istorija, įkvėpusi V. Belinį, sukurta pagal Italijos Renesanso legendą, tačiau nuo Šekspyro dramos skiriasi.
Vieną paskutinių belcanto operų V. Belinis sukūrė per mėnesį. Dviejų jaunuolių meilės legendą kompozitorius rašė Venecijos operos teatre dirbusiai trupei, kuri turėjo trūkumų. Todėl spektaklyje nėra boso partijos, o Romeo parašytas mecosopranui – moteriškam balsui. Vilniuje „Kapulečių ir Montekių“ operą statantis prancūzų režisierius ir italų dirigentas teigia, kad poryt Nacionaliniame operos ir baleto teatre pristatys tokią operą, kokią sukūrė V. Belinis, be kupiūrų. Kad žmonės bent trumpam pasijustų lyg 19-ojo amžiaus pradžioje.
„Stengiuosi sujungti istorijos ir kompozitoriaus epochas bei nūdieną. Mano uždavinys sukurti tiltus. Pastatymas šiuolaikinis, solistai dėvi ne muziejinius kostiumus“, – pasakojo operos režisierius Vincentas Boussardas.
Prancūzų režisierius operą „Kapulečiai ir Montekiai“ pirmą kartą pastatė prieš septynerius metus Barselonoje. Pasisekimo sulaukęs spektaklis vėliau perkeltas į Miuncheną, San Fransiską. Dėmesys muzikai, atlikimo detalėms – viena iš sėkmės priežasčių. Dirigento kvietimu į Vilnių specialiai repeticijoms buvo atvykusi belcanto pedagogė, kuri dirbo su solistais.
Pagrindinius vaidmenis kuriančios solistės mecosopranas Eglė Šidlauskaitė ir sopranas Viktorija Miškūnaitė sako, kad dainuoti lengvai, lyg stovėtum duše, yra ne taip jau paprasta.
Naujausi komentarai