Rugsėjo 24 dieną Šiuolaikinio meno centro erdvėse visuomenei bus pristatomi nauji specialiai parodai sukurti menininkių darbai, o vienai iš jų tarptautinės komisijos sprendimu atiteks „JCDecaux premija“, piniginis 4 tūkst. eurų prizas ir galimybė eksponuoti savo darbus lauko reklamos plotuose.

„Džiugu, kad kasmet kūrėjų ir lankytojų susidomėjimas šiomis parodomis auga. Kai prieš penkerius metus paleidome šį projektą, vienas iš tikslų buvo ne tik padėti menininkams, bet ir įtraukti į meno mecenatystę verslo bendruomenę. O šiandien ši paroda yra tapusi laukiama miesto kultūrinio gyvenimo dalimi, atverianti žiūrovams naujas patirtis ir kontekstus“, – sako Žaneta Fomova, „JCDecaux“ generalinė direktorė.

Siekiame, kad šis projektas suteiktų galimybę pradedantiems menininkams įgyvendinti savo naujas idėjas.

Būsimą parodą kuruojantys M. Dainovskytė ir V. Burokas susidūrė ne tik su parodos kuravimo iššūkiais renkantis iš 100 pateiktų paraiškų, bet ir su užklupusiomis naujomis, neįprastomis karantino aplinkybėmis. Kuratoriai teigia, kad tokie staigūs ir globalūs pokyčiai išbando menininkų vaizduotę, jie gali veikti ir paralyžuojančiai ir atveriančiai naujoms galimybėms. Šiemet prie naujų kuratorių dueto prisijungė ir menininkas, savitą braižą turintis parodų architektas, Vladas Suncovas.

„Siekiame, kad šis projektas suteiktų galimybę pradedantiems menininkams įgyvendinti savo naujas idėjas, o menu besidomintiems žmonėms ir užsienio publikai – erdvę su jais susipažinti. Tikime ir jau galime taip teigti, kad vis auganti ir didesnį atgarsį visuomenėje sukelianti paroda ne vienam pristatytam menininkui tapo svarbiu karjeros postūmiu,“ – teigė ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas.

„JCDecaux Premija 2020“ dalyvės – skirtingų patirčių kūrėjos

Karolina Janulevičiūtė – Vilniaus dailės akademijos ir Aalto universiteto absolventė, dizainerė ir menininkė, savo kūrybinėje praktikoje tyrinėjanti žmogaus sąsajas su drabužiais, kolektyvaus ir asmeninio naratyvo išraišką kasdienybėje. „JCDecaux premija“ parodoje menininkė pristatys instaliaciją, susidedančią iš filmo ir drabužių serijos ekspozicijos, kurioje nagrinės juslines patirtis ir malonumą (apsi/nusi)rengiant.

Saulė Noreikaitė yra įgijusi vizualiųjų menų bakalauro laipsnį Hagos karališkoje meno akademijoje Nyderlanduose, šiuo metu studijuoja socialinę antropologiją Vytauto Didžiojo Universitete. Nuo trejų metų šokti pradėjusi menininkė savo kūryboje jungia, derina ir tuo pačiu trina ribas tarp vizualaus meno ir šokio. S. Noreikaitės darbų formatu dažniausiai tampa dalyvaujamieji performansai ir instaliacijos, videodarbai su performatyviais elementais. Kūrybinėje praktikoje ir tyrimuose S. Noreikaitė bando klausti, ką reiškia turėti kūną dvidešimt pirmajame amžiuje, kaip mes jį prižiurime, juo rūpinamės ir pa(si)naudojame fizinėmis savo būties galimybėmis.

Emilija Povilanskaitė – režisierė ir menininkė, studijuojanti Hagos karališkojoje menų akademijoje. Nemažai dėmesio skyrusi kinui, programavimui ir interaktyvioms instaliacijoms, šiuo metu menininkė analizuoja kvapus ir jų poveikį žmogui. Parodoje E. Povilanskaitė pristatys kūrinį „O3“ apie pažeidžiamumo būseną laike, kai didžiausi pavojai yra nematomi.

Sallamari Rantala gimė Suomijoje, bet jau keletą metų gyvena ir dirba Vilniuje. Jos praktika grindžiama išvykose vykdomais tyrimais. Fone slypi pastaba, kad žmonių susitikimai ir žinių kūrimas atsižvelgiant į fizinę tikrovę dažnai yra gana humanistiniai ir esktraktyvūs. Siekdama mesti iššūkį šiai situacijai ir sau pačiai, išvykose S. Rantala renka skulptūrines medžiagas, žinias ir vizijas, neretai žaismingai derindama gamtos/mokslinį bei romantinį metodus. Parodoje ji nagrinės realybės pažinimo ir aiškinimo būdus, bandydama iššifruoti savo pačios aplinkos romantizavimą.

Aistė Marija Stankevičiūtė šiuo metu studijuoja fotografiją ir medijų meną Vilniaus dailės akademijoje. Menininkė šiemet surengė solo parodą „Ausys laižo lūpas“, dalyvauja grupinėse parodose, rašo tekstus šiuolaikinio meno internetiniams dienraščiams. A. M. Stankevičiūtė domisi neįprastomis būtybėmis, kurios, banguodamos tarp fikcijos ir realybės, išsprūsta iš apibrėžtų kategorijų ir sistemų. Menininkės projekte ypač svarbi vaizduotė kaip galimybė megzti ryšius su nejaukiais ir nepatogiais kūnais.