Popierinės lėlės iš mamų ir močiučių vaikystės grįžta, sako žurnalistė, popierinių lėlių kūrėja Juventa Mudėnienė, bandanti antram gyvenimui prikelti primirštą žaislą.

Antrus metus iš eilės Knygų mugėje svečiuosis ir lietuviškos popierinės lėlės. Jų autorė Juventa Mudėnienė sako nedrįstanti vadinti savęs lėlių kūrėja, greičiau jau saugotoja ir tiesiog mylėtoja. Pirmąją lėlių parodą surengusi vos 12, moteris tikina, kad ją įkvėpė Rožytė ir Rūtelė, kurios ją pasiekė dar iš mamos vaikystės.

„Tai yra personažas, gyvas personažas, kuriuo gali imituoti gyvenimiškas situacijas. Tebūnie, mergaitės sius suknelę, berniukas pasodins tą triušį-lėlę į mašiną ir jis puikiausiai vairuos ir atliks kitą funkciją. Be to, tos lėlės, kurias aš darau, nėra tokios paprastos. Jas reikia iškirpti, sukonstruoti. Ir tas konstravimo momentas yra berniukams pats patraukliausias. Reikia sujungti dalis, kurios juda, ir lėlės tampa panašios į marionetes, į šešėlių teatrą, kurį taip pat galima daryti su tomis lėlėmis“, – pasakoja J. Mudėnienė.

Daugiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.