M.Kneipferavičius – vienas aktyviausių VšĮ "Unikalus paveldas" inicijuoto senovinių interjero nuotraukų projekto "Prosenelio kambarys" dalyvių.

Vienas iš vyresnių giminaičių prieš keletą metų jam padovanojo lagaminą su daugiau kaip 200 fotografijų, darytų Kaune prieš ir po Antrojo pasaulinio karo. "Peržvelgęs jas, pajaučiau stiprų norą sužinoti, kas jose. Pradėjau savo žygius po archyvus, bibliotekas, interneto diskusijų forumus. Juos tęsiu ir dabar", – sako vyras, pripažindamas, kad genealogija – tai užkrečiama liga.

"Atradęs ir susisteminęs nemažą kiekį informacijos, sužinojau, kad mano proseneliai ir seneliai ilgą laiką gyveno Šančiuose, visos Lietuvos kontekste unikaliame pramonės rajone. Senelis laisvalaikiu mielai dirbdavo staliaus darbus. Kelis jo rankų darbus išlikusius laikau kaip relikvijas namuose", – įspūdžiais dalijasi komunikacijos agentūros "Marios" vadovas.

Inžinierius iš įkvėpimo

Kelionės per šeimos istorijos ūkus pradžios taškas buvo šalia ilgiausio Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tilto, kur XIX a. pabaigoje gimė M.Kneipferavičiaus prosenelis Augustinas Kneipferavičius. Geneologiją studijuojantis dizaineris daro prielaidą, kad šis tuo metu labai įspūdingas statinys galėjo pastūmėti į inžineriją linkusį prosenelį susieti savo gyvenimą su geležinkeliu ir technika.

Toliau Augustinas persikėlė gyventi į Gudžiūnus, kur šalia Gudžiūnų Jokūbaičiuose nusipirko plytų fabriką, kuriame darbavosi. Mariaus prosenelė Morta Vanagaitė-Kneiferavičienė kilusi iš Gudžiūnų, o palaidota jau Šančių kapinėse.

Tačiau iki tol su šeima prosenelis Augustinas persikrautė į Kybartus. Čia jis dirbo Virbalio pasienio geležinkelio stotyje muitininku, nes gerai mokėjo vokiškai ir rusiškai. Su broliais ir močiutės Viktorijos broliais Kybartuose aktyviai muzikavo. Šeimoje sklando istorija, kad juos taip noriai kvietė apylinkėse muzikuoti į vestuves, kad konkuruojanti grupė vieną iš jų nuvežė į mišką ir sumušė. Ir štai, nepaisant prestižinės muitininko specialybės, Augustinas su sūnumi persikelia... į Šančius. Prosenelis Augustinas tęsė darbus Kauno geležinkelio stotyje iki pat karo.

Istorinė diena

M.Kneipferavičius išskaičiavo nuostabų faktą, kad jo senelis Stasys ir Viktorija Dobrovolskytė tuokėsi Šančių bažnyčioje jos atidarymo dieną.

Stasys Kneipferavičius pirmiausia tarnavo Lietuvos kariuomenėje išminuotoju, taigi laiką leisdavo Šančių kareivinėse, sportavo Šančių sporto klube "Kovas". O vėliau tarpukariu dirbo kino mechaniku Šančių "Lyros", vėliau "Taikos" kino teatruose, filmus rodė ir per karą, o pokariu dirbo Petrašiūnų elektrinėje inžinieriumi. O štai proseneliai Kneipferavičiai iš Kauno buvo ištremti ir kalinti lageryje prie Čerepovecų, Vologdos srityje. Iš ten palaužtos sveikatos prosenelis Augustinas jau nebegrįžo į Lietuvą... tik iš giminėms siųstų laiškų žinoma, ką teko patirti ir iškentėti.

Medžioklė Nemuno saloje

Kaune likusiai Stasio Kneipferavičiaus šeimai taip pat teko patirti ir skurdą, ir vargą, ir badą. Kad galėtų pragyventi keitė daiktus su kareiviais į maistą. Namuose laukė ne visada privalganti šeima, tad kaip stebuklą šeima pasakoja istoriją, kad vieną vakarą grįžinėdamas pėsčiomis iš darbo Petrašiūnuose, Ąžuolyne rado neliestą riestę dešros. O dar medžiotojas Stasys prisidurdavo maistui medžiodamas kiškius Nemuno saloje. Skamba neįtikėtinai, bet apie tai liudija pateikiama autentiška nuotrauka, kurio Stasys su savo sūnumi Viktoru.

"Labai džiaugiamės, kai mūsų puslapis tampa inspiracija kauniečiams ir iš Kauno kilusiems pasidomėti savo šeimos istoriją, ką ji veikė čia Laikinosios sostinės laikotarpiu. Tai keičia žmones, daro juos dar didesniais savo šalies ir miesto patriotais. Padedame ir atpažinti interjero elementus – pavyzdžiui, Mariui, konsultuojant žinomam Kauno kolekcininkui Zenonui Langaičiui, padėjome išaiškinti, koks prabangus radijo modelis stovėjo senelio namuose", –  sako projekto "Prosenelio kambarys" įkūrėjas gidas Jonas Oškinis.

Atsiųsti savo prosenelių namų aplinkos nuotrauką ir sulaukti profesionalo komentaro galima e.p. adresu [email protected].