Pirmoje parodos dalyje pristatoma menininkų sukurta šviesos instaliacija. Joje akcentuojama tautos dokumentinio paveldo svarba kuriant asmeninius ir kolektyvinius prisiminimus bei archyvų vaidmuo įprasminant praeitį ir fiksuojant dabartį ateities kartoms.

Antroji parodos dalis skirta archyvų raidai ir unikalumui atskleisti. Čia lankytojai ras atsakymus į klausimus, kodėl valstybės archyvų yra būtent devyni, kokią savo šeimos, šalies ar vietovės informaciją galima rasti kiekviename iš jų ir kokias dar, be dokumentų saugojimo, funkcijas atlieka valstybės archyvai.

Vienas iš parodos eksponatų – raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“, įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Anot Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Lankytojų centro biuro, Lietuvos centriniame valstybės archyve saugoma knyga pasakoja Lietuvos 1930 metų istoriją. Tais metais Kaune buvo įkurtas Vytauto Didžiojo komitetas, o jo garbės pirmininku tapo prezidentas Antanas Smetona. Komiteto nariams kilo sumanymas vežti per Lietuvą Vytauto Didžiojo paveikslą ir Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“, siekiant pagerbti Vytautą Didįjį ir dar kartą priminti Vilniaus krašto klausimą. Žygis pradėtas Kaune 1930 m. liepos 15 dieną, minint Žalgirio mūšio 520-ąsias metines. Paveikslas ir knyga, aplankę beveik visus didesnius Lietuvos miestus ir miestelius, rugsėjo 7 d. grįžo į Kauną. Raportų knyga buvo iškilmingai sutinkama kiekvienoje sustojimo vietoje.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas parodoje eksponuoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo nuosprendžių aktų knygą, kuri buvo pildoma 1741 m. balandžio 22–rugsėjo 2 d. Per vos daugiau nei keturis mėnesius užpildytą knygą sudaro net 3233 lapai.

Parodą apžiūrėti galima iki spalio 29 dienos.

Kiekvieną spalio penktadienį lankytojų lauks archyvų darbuotojai ekskursijose po parodą.