Gražia akcija – nuo Nerimi plaukiančio plausto sklindančia fortepijono muzika – Piano.lt vasaros festivalio organizatoriai šią savaitę visus pakvietė į rugpjūčio 9 d. prasidėsiančius klasikinės muzikos koncertus po atviru dangumi.

Daugelio miestiečių akį ir ausį patraukusiu pasirodymu buvo paskelbta apie artėjantį 3-iąjį piano.lt vasaros festivalį. Jei pernai pristatymas vyko danguje, oro balionu skraidinant fortepijoną su "pianistu" - profesionaliu kaskadininku. Šiemet viskas persikėlė ant vandens, tiksliau - ant plausto: prie fortepijono įsitaisęs maestro Petras Geniušas sugrojo visą gamą jo galvoje esančių kūrinių, kurie, vasaros festivalio organizatoriaus, dirigento Aleksandro Šimelio teigimu, susiliejo su gamta, vandeniu.

"Tokios idėjos visada patraukia žmonių dėmesį, kaip klasikinės muzikos atlikėjams ir norisi – patraukti dėmesį. O groti ant vandens labai faina, jau seniai žinoma, kad vandeniu labai gerai sklinda garsas", – apie šį sumanymą sakė P.Geniušas.

Apie su gamtos stichijomis susijusias akcijas, 3-iąjį vasaros festivalį, klasikinės muzikos įtaką kiekvienam žmogui "Vilniaus dienai" papasakojo pats festivalio organizatorius A.Šimelis.

– Gerąją žinią apie artėjantį festivalį pranešėte neįprastu pasirodymu ant plausto. Kodėl būtent tokia idėja?

– Praėjusiais metais su fortepijonu skridome oro balionu, šiemet fortepijonas atsidūrė ant plausto. Yra keturios gamtos stichijos: oras, vanduo, žemė ir ugnis. Pamąstėme, kad šiemet iš oro nusileidžiame ant vandens, kitais metais spręsime, ar tai bus ugnis ar žemė. Apskritai bendra koncepcija buvo festivalį, klasikinę muziką sieti su vandeniu. Kaip sakau, klasikinė muzika žmogų truputį apvalo, pagydo jo aurą, kaip ir vanduo – tai švarumo, sveikatos, ramybės simbolis. Tie dalykai labai panašūs.
Kitas dalykas – Vilnius turi labai gražią upę. Pasaulyje daugelis renginių vyksta prie upių, norisi, kad ir pas mus taip būtų. Ne visi vertina, kad savame mieste turime Nerį.

– Koks bus 3-iasis vasaros festivalis ir kuo jis skirsis nuo praėjusių?

– Savo apimtimi jis yra didesnis, kiekviename koncerte bus savo srities žvaigždė. Dėl to jis yra ypatingas ir dėl to vadinu jį žvaigždžių festivaliu. Atidarymo koncerte skambės Torino Restidi kūrinys "Testo Romano", kuris klausytojus nukels į Italiją. Pačiam teko jį girdėti prieš dvylika metų, reginys išties buvo įspūdingas. To kūrinio orkestro sudėtis yra viena didžiausių – per 80 žmonių, pasitelkiami visi įmanomi instrumentai. Džiaugiuosi, kad į atidarymo koncertą atvyksta ir Liepojos simfoninis orkestras, jis yra vienas stipriausių Baltijos šalyse.

– Ar labai sunku prisikviesti tų žvaigždžių?

– Didžiausia problematika yra jų grafikai, kurie sudaryti dviem metams į priekį. Buvo numatyta daug daugiau koncertų, bet teko kai kurių atsisakyti, nes atlikėjai negalėjo atvykti. Teko ir daug kaitalioti datas, kad pavyktų suderinti su galinčiais atvykti. Svarbus čia ir žmogiškasis santykis, vieni su kitais esame susipažinę jau anksčiau, taigi atvykstantys žino, kur atvažiuoja.

– Į kokius rėmus telpa ar yra dedamas šis festivalis? Kas jums svarbiausia jį rengiant?

– Svarbiausia žmonėms pristatyti aukščiausio lygio kultūrą. Tai yra klasika ir džiazas. Šįmet dar bus perkusija, ji kitokia, nes žmonės čia gros savo kūnais – "Body Percussion". Tai jau yra tapę kaip judėjimas pasaulyje, žmonės atrado kitas galimybes, kaip groti perkusiniais instrumentais. Tai labai žavi, nes žmogus savo kūną gali panaudoti kaip instrumentą. Tokiais projektais skatinamas kūrybiškumas. Iš tiesų esame kaip muzikos instrumentai.

– Koks festivalio tikslas?

– Prijaukinti paprastą žmogų prie aukštos kultūros. Ta atvira erdvė po dangumi yra būtent ta, kur žmogus gali nevaržomas ateiti pasiklausyti muzikos, galbūt tai jam bus pirmas kartas. Žmonės, kurie tokiuose koncertuose nesilanko, į koncertų sales vengia eiti. Mūsų rengiamos akcijos – fortepijono skraidymas, plaukimas vandeniu – parodo, kad esame niekuo nesiskiriantys, tokie pat žmonės kaip ir visi kiti, tik turintys daugiau patirties ir labiau susipažinę su muzika, kuri žmogui padeda kitaip žiūrėti į pasaulį.

– Užsiminėt apie žmonių klasikinės muzikos supratimą ir vertinimą. Kaip manote, vilniečiai pakankamai "užaugę" iki klasikinės muzikos? Ar vis dėlto tokių žmonių nėra daug?

– Nenorėčiau pasakyti, kad lietuviai visiškai nieko nesupranta. Be abejo, yra tik tam tikras procentas gyventojų, kurie apie klasikinę muziką nusimano labai daug. Pažįstu ir verslininkų, kurie kažkada studijavo muziką, skiriasi ir jų požiūris, jei lygintume su tais, kurie su muzika niekad nieko bendra neturėjo. Kalbant apie masinį fenomeną – Lietuvėlė tokia maža, norėtųsi, kad bent 80 proc. būtų išsilavinę, muzikos gurmanai. Visi tie dalykai paskui atsispindi kitose srityse – politikoje, ekonomikoje. Kaip visad sakydavau, kultūra nėra tik muzika arba teatras. Kultūros nešėjas yra pats žmogus ir jo požiūris į gyvenimą. Tą požiūrį ir formuoja tokie instrumentai kaip koncertai, teatras. Tai labai ilgas procesas.

Kažkada paklausiau Sauliaus Sondeckio, kaip padaryti, kad žmonės labiau vertintų klasikinę muziką. Laikas parodė, kad tai yra amžinos vertybės, jos yra išlikusios, tai yra ta kultūros dalis, kuri žmones verčia truputį susikaupti, pamąstyti apie savo gyvenimą, praskaidrina mintis. Ir jis man atsakė, kad turi būti pastovumas. Taip pat priminė, kad apie dvidešimt metų buvusioje Paveikslų galerijoje su kameriniu orkestru kiekvieną sekmadienį 12 val. rengdavo nemokamus koncertus. Su tais koncertais užaugo ne viena karta. Ir dabar pastebiu didesnį žmonių aktyvumą, daug pas mus tų klasikinių renginių. Tas procesas vyksta, tik norėtųsi, kad jis vyktų greičiau.

– Tai, jūsų nuomone, mes tų aukštesnės kultūros renginių turime pakankamai, kad žmogus galėtų šviestis, tobulėti?

– Niekada tos kultūros nebūna per daug. Neseniai grįžau iš Maskvos. Ten tiek koncertų salių ir renginių, kad kasdien jų vyksta šimtai. Žmogus, kuris nesuvokia, ko jam reikia, toje gausybėje gali ir paskęsti. Aukščiausio lygio renginiai yra kaip kamertonas žmonėms, kai jie išgirsta tikrai aukšto lygio, skirtingų kultūrų, žanrų profesionalus, jie automatiškai pradeda juos lyginti su kitais. Kalbant apie klasikinius, etno renginius, reikia orientuotis į pačius geriausius. Savo renginiuose visad akcentuojame aukštą kokybę, didelį dėmesį skiriame ir garsui, nes koncertai vyksta lauke po atviru dangumi.