„Nupūtėme dulkes nuo dar praėjusio amžiaus idėjos – sostinė nuo šiol turi savo istorijos pasakotoją, raginantį atrasti miesto ir miestiečių identitetą, pažinti save, sutelkti bendrystę kuriant ateities miestą“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Anot mero, muziejaus komanda nudirbo milžinišką darbą, kad muziejus atvertų duris.

Muziejaus komanda džiaugiasi dar iki pirmosios parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ pristatymo parodytu vilniečių dėmesiu, nors atsidaryti teko gana netradiciškai.

„Muziejaus atidarymas visuomet yra įvykis, apskritai nauji muziejai juk ne taip ir dažnai atidaromi. Visai komandai labai smagu tapti Vilniaus miesto istorijos dalimi“,  – teigia Vilniaus muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.

Tiesą pasakius, mus pačius labai nudžiugino tokie spartūs lankytojų registracijos tempai, visų norinčiųjų patekti į muziejų sąmoningumas ir entuziazmas.

Net šimtmetį lauktas muziejus

Vilniaus muziejaus istorija siekia praėjusio amžiaus pradžią – pirmoji mintis mieste steigti muziejų užfiksuota dar 1912 metais, tačiau projekto įgyvendinimo imtasi tarpukariu. Grupė anuomet lenkiško Vilniaus intelektualų, miesto mylėtojų bei akademikų nutarė įkurti miesto muziejų.

Atrodė, kad muziejaus idėja greitai taps realybe – buvo svarstomos patalpų galimybės, miestiečiai buvo pradėję dovanoti muziejaus rinkiniui meno kūrinius, tačiau planus sujaukė Antrasis pasaulinis karas.

Pamatus dabartiniam muziejui padėjo 2018 metais Vilniaus tyrėjų – menotyrininkės, kultūros vadybininkės, dabartinės muziejaus direktorės dr. Rasos Antanavičiūtės, architektūros istorikės dr. Marijos Drėmaitės ir istoriko dr. Karolio Kučiausko – publikuota Vilniaus miesto muziejaus-tyrimų centro galimybių studija.

Remigijus Šimašius (kairėje), Rasa Antanavičiūtė (dešinėje), G. Janavičiaus nuotr.

Įkurti Vilniaus muziejų paskatino artėjanti apvali sukaktis: 2023-iaisiais Vilnius minės jubiliejų – miesto rašytinio paminėjimo 700 metines.

Anot miesto mero, ateityje muziejus ras deramą vietą – numatoma, kad sutvarkius patalpas įsikurs istoriniuose Kirdiejų rūmuose  Bernardinų sodo prieigose.

Nustebino registracijos tempas

Po muziejaus atidarymo čia pradėjo rinktis lankytojai. Dėl pandemijos egzistuojančių apribojimų į muziejų priimami tik iš anksto užsiregistravę asmenys – vienu metu muziejaus patalpose gali lankytis ribotas skaičius žmonių. Muziejaus komunikacijos koordinatorė Rūta Miškinytė teigia, kad pirmosios vietos buvo veikiai išgraibstytos.

„Savaitės pradžioje net sulaukėme skambučių, kodėl pas mus neįmanoma užsiregistruoti pirmam savaitgaliui. Tiesą pasakius, mus pačius labai nudžiugino tokie spartūs lankytojų registracijos tempai, visų norinčiųjų patekti į muziejų sąmoningumas ir entuziazmas“, – sako R. Miškinytė.

Pasak muziejaus direktorės toks didelis susidomėjimas Vilniaus muziejumi rodo, kad žmonės yra išsiilgę kultūrinės veiklos ir kultūros erdvių bei tai, kad poreikis sostinei turėti savo muziejų buvo netgi pernokęs.

„Tai – jau ne pirmas toks atvejis. Prieš kurį laiką ieškant savanorių mus taip pat apstulbino su muziejumi susisiekusių entuziastų skaičius. Džiaugiamės, kad didelė jų dalis prisijungė prie mūsų komandos“, – sako R. Antanavičiūtė.

Parodoje – pasakojimas apie miesto ir mėsos „santykius“

Pirmąja paroda Vilniaus muziejus kviečia vilniečius ir miesto svečius dairytis aplinkui bei pasakoja namo, kuriame įsikūrė, istoriją.

Net kelis šimtus metų šiame pastate veikė Vilniaus skerdėjų-mėsininkų krikščionių cecho būstinė. Čia buvo mėsinės, įvairios krautuvėlės, o laisvos patalpos buvo nuomojamos. Tarpukariu pastatas buvo svarbus Vilniaus amatininkams, o jo ryšiai su sostinės cechais galutinai nutrūko 1940 metais. Po Antrojo pasaulinio karo čia apsigyveno įvairiausi žmonės. 1990-aisiais pirmasis aukštas vėl tapo komercinės veiklos vieta – čia atsidarė ir kurį laiką veikė legendinė parduotuvė „LondVil“, savo veiklą pradėjo vienas didžiausių prekybos centrų „Iki“. Patalpos ne sykį keitė savo išvaizdą ir paskirtį, kol galiausiai čia įsikūrė Vilniaus muziejus.

Parodos lankytojų laukia pasakojimai apie skerdėjų-mėsininkų cecho – viduramžiais susikūrusios „profesinės sąjungos“ – kasdienybę, miesto ir mėsos „santykius“, tai, kaip keitėsi šis namas ir jame gyvenę bei dirbę žmonės ir apie paties Vilniaus muziejaus istoriją.

Muziejuje lankytojų lauks ne tik paroda, bet ir Vilnianos skaitykla, knygynas bei kavinė „Backstage Café“.

Rūpindamasis lankytojų sveikata Vilniaus muziejus kviečia lankytojus prieš ateinant į parodą užsiregistruoti muziejaus internetinėje svetainėje – vienu metu patalpose gali lankytis keturiolika žmonių, taip pat muziejaus patalpose laikytis saugių atstumų, teisingai dėvėti veido kaukes bei dezinfekuoti rankas.

Paroda „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ Vilniaus muziejuje veikia nuo šių metų kovo 26 iki birželio 27 dienos.