Šių metų „Kristupo vasaros festivalio“ programoje žymiausio Lietuvos jaunosios kartos akordeonisto Martyno Levickio pavardė šmėsteli ne kartą. Prieš kelerius metus tapęs festivalio ciklo „Akordeono muzikos savaitė“ meno vadovu, jis nepaliauja džiuginti išskirtiniais muzikiniais projektais. Vienas iš jų – muzikinė misterija „Stravinskio sapnas“, kurios pasaulinė premjera įvyks jau rugpjūčio 27 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Muzikinė misterija lietuvių liaudies dainų ir kompozitoriaus Igorio Stravinsko baleto „Šventasis pavasaris“ motyvais, skirta 101-osioms pastarojo kūrinio premjeros metinėms pažymėti.

Apie šį baletą (na ar bent jo premjerą),  ko gero, girdėjo daugelis. Skandalingas ir novatoriškas kūrinys, prieš šimtmetį nušvilptas Prancūzijos aukštuomenės, kiek vėliau į žymiausias pasaulio koncertų sales grįžo triumfuodamas. Iki šių dienų „Šventasis pavasaris“ intriguoja bei kursto choreografų vaizduotę, atgimdamas vis naujomis versijomis.

Naują formą šiam rusų kūrėjo šedevrui pasiryžo suteikti ir M. Levickis bei dažnas jo kūrybinių projektų bendražygis, anglų kompozitorius Benas Lunnas.

Menininkus nepaprastai inspiravo faktas, jog „Šventajame pavasaryje“ skamba net šešios autentiškos lietuvių liaudies melodijos (I. Stravinskis šias melodijas atrado Varšuvoje, antologijoje „Melodje ludowe litewskie“, kuri buvo parengta remiantis tautosakininko, kunigo Antano Juškos išleistų lietuvių liaudies dainų rinkiniu). Tad M. Levickis atrinko lietuvių liaudies dainas, o B. Lunnui teko užduotis jas ir „Šventojo pavasario“ temas sujungti į harmoningą, darnią visumą. Tai – nelengva užduotis, tačiau, panašu, jog jam šis iššūkis įveikiamas.

Velso sostinėje, Kardife, gyvenančio B. Lunno kūryboje atsispindi antikinės ir moderniosios muzikos kryptys. Jo muzikoje jaučiama budizmo ir prancūzų filosofo George Bataille, viduramžių kompozitoriaus Perotino ir garsiausio spektrinės muzikos kūrėjo Horatiu Radulescu įtaka. B. Lunnas dalyvauja įvairiuose projektuose ir nevengia eksperimentuoti, tad neveltui jo muzika apibūdinama gana išraiškingais epitetais: „nuosaikus transcendentiškumas“, „nuostabus audringas skambesys“, „žadina jausmus“.

Kaip „Stravinsko sapnas“ suskambės, atliekamas akordeonistų bei stygininkų kvartetų, vokalo ir mušamųjų, kol kas galime tik spėlioti. Dar galima pridurti, jog netradicinė atlikėjų sudėtis, kūrinio tema padiktavo ir tam tikrus vizualinius sprendimus scenoje. Tad, jei apsilankysite pasaulinėje premjeroje, sužinosite ne tik ką sapnavo Stravinskis, bet ir įsitikinsite, jog Šv. Kotrynos bažnyčioje gali kvepėti tikru, nesumeluotu pavasariu...