Vilniaus šviesų festivalis auga, plečiasi ir tyrinėja miestą. Šviesos instaliacijos ir kiti festivalio objektai atranda vis naujas Vilniaus vietas bei jas transformuoja.

„Naujoje Vilniaus šviesų festivalio programoje – 22 įspūdingi, įvertintų šviesos ir vizualiojo meno atstovų darbai, kuriuose susilieja šiuolaikinis menas, šviesos ir garso technologijos, kūrybiškumas ir novatoriškumas. Savo vietą festivalyje rado šviesos meno klasika, plačiai pripažinti ir žinomi darbai, o taip pat modernūs, mažai kur demonstruoti kūriniai, kurie interpretuoja tiek meno pasaulio, tiek mus supančios aplinkos reiškinius“, – sako festivalio organizatoriaus Vilniaus kultūros centro vadovas Paulius Jurgutis.

Apeiti festivalio maršrutą, lengviau rasti ir aplankyti visus objektus padės mobilioji programėlė, kurią atsisiųsti arba atsinaujinti galima čia – App Store  arba Google Play.

Įvairialypė Vilniaus šviesų festivalio programa stebins daugybe unikalių ir įdomių projektų.

S. Žiūros nuotr.

Sausio 25-ąją, Vilniaus tikrąją gimimo dieną, sostinės gatvėse ir Katedros aikštėje bus galima sutikti 4,5 metrų aukščio šviesos milžiną – vokiečių meno projekto DUNDU kūrinį „The Giant of Light“. Būtent jis įžiebs simbolinį miesto gimtadienio laikrodį, kuris skaičiuos, kiek dienų liks iki Vilniaus 700 jubiliejaus.

Abejingų nepaliks Valdovų rūmų kieme eksponuojamas ir į nerūpestingą vaikystę nukeliantis reginys – milžiniškų spalvingų „muilo burbulų“ instaliacija „Evanescent“, kūrybinės studijos „Atelier Sisu“ iš tolimosios Australijos darbas. Mažiesiems festivalio lankytojams neabejotinai patiks ir Šventaragio slėnyje palindęs po žeme medituojantis ir naują saulę vietoje senosios pakabinti ketinantis „Pasakų Milžinas“ – paslaptingas lietuvių audiovizualinės komunikacijos agentūros „Wide Wings“ kūrinys.

K. Sirvydo skvere festivalio lankytojai išvys specialiai Liono šviesų festivaliui, kuris vyko 2021 m. gruodžio 8–11 d., sukurtą prancūzo Johan Correze minimalistinę instaliaciją „Point Zero“ – šviesos kaip subjekto interpretaciją, iliuziją, formavimąsi ir deformaciją.

Prie Prezidentūros S. Daukanto aikštėje suvokimo ribas tikrins optinių iliuzijų ir kinetinio meno įkvėpta, menininko iš Ispanijos Juano A. Fuentes sukurta, interaktyvi kinetinė meno instaliacija „Kinetic Perspective“.

G. Lefauconnier nuotr.

Vaizdo projekcijų meistro, videografo ir animacijos dailininko Linarto Urniežio instaliacija „Opera“, nušvis ant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fasado priešais fontaną. Jos šviesų žaisme ir muzikos garsų efektuose atsispindės teatro gyvenimas.

Naujoje sostinės meno erdvėje „Lukiškių kalėjimas 2.0“ lankytojai ras lietuvių menininko Vėjo Aliuko monumentalų kūrinį „Spiečius“ ir hipnotizuojančią menininko iš Prancūzijos Romain Tardy šiuolaikinių technologijų šviesos ir garso instaliaciją „The Great Indecision Council“, kuri, pasak kūrėjo, atspindi dabartinės visuomenės autoportretą. Ši instaliacija bus eksponuojama iki 2022 m. vasario 3 d.

Vienas įdomiausių festivalyje eksponuojamų darbų – 2019 m. Paryžiaus filharmonijoje pristatyta kūrybinės studijos „1024 architecture“ skaitmeninė audiovizualinė instaliacija „Core“, kuri MO muziejuje net iki vasario 20 d. kvies patirti dinamiškos tūrinės šviesos ir elektroninės muzikos sinteze.

Šviesos meno scenos klasika – kūrėjo iš Kanados Robyn Moody elektromagnetinio spektro principais pagrįsta šviesos instaliacija „Wave Interference“. Elegantiškos šviesos bangos derinį su palaipsniui besikeičiančiu melancholišku garso takeliu festivalio lankytojai iki vasario 3 d. patirti galės kultūros erdvėje „Kablys + Kultūra“.

J. Tichy nuotr.

Dar vienas klasikos atstovas iš Prancūzijos, kurio instaliacijos apkeliavo pasaulį, teatro ir kino meno įkvėptas scenos dizaineris Philippe Morvan vilniečius ir miesto svečius Žemaitės skvere džiugins tikru šviečiančiu totemu – žaismingu „Hikarinoki“ medžiu, pagamintu iš plieno ir perdirbto žalio plastiko objektų. Spalvingas ir skambus šviesos spektaklis iliustruoja gamtos kovą su pramone ir tarša.

Ir koks gi Vilniaus gimtadienis be tradicinių šviesos objektų – iš tolimiausių sostinės rajonų matoma ir apie vykstantį festivalį skelbianti šviesos karūna virš Gedimino pilies bokšto – vilniečio šviesos dailininko Arvydo Buinausko instaliacija „Kvietimas“, o taip pat šviečiantis miesto įkūrėjo kunigaikščio Gedimino kardas – Kipro Krasausko incijuotas kūrinys „Nūdienos Gediminas“.

Apsilankyti ir pasidžiaugti įspūdinga Vilniaus šviesų festivalio dovana miesto gimtadienio proga kviečiame sausio 25–29 d., 17–22 val.

Gimtadienio metu Vilniaus gyventojų ir miesto svečių laukia ir kitos įvairios pramogos bei staigmenos. Visi gimtadieniui skirti renginiai – nemokami, tačiau, siekiant saugumo reikalavimų, jų dalyvių skaičius gali būti ribojamas.