Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai nuo šiol yra ir vienas iš Gintaro kelio objektų. Dvylikos Europos valstybių įvairius su gintaru susijusius objektus suvienysiančiame projekte tai jau dešimtoji Lietuvos muziejinė institucija.

„Gintaro kelias – pirma pasaulinė Lietuvos iniciatyva ir ambicija sujungti visų žemynų šalis, turinčias tiesioginių arba netiesioginių sąsajų su gintaro paveldu, apdirbimu, panaudojimu. Neabejojame, kad tai padės pačiai Lietuvai tapti išskirtine, patrauklia ir intriguojančia kelionių destinacija, – teigia Valstybinio turizmo departamento direktorė dr. Raimonda Balnienė. – Naujausias objektas lietuviškoje Gintaro kelio atkarpoje – Valdovų rūmai, kurių ekspozicijoje nemažai unikalių, su gintaru susijusių atradimų. Kiekvienas, keliaujantis Gintaro keliu, neturėtų praleisti progos susipažinti su ankstyviausiu istoriniu gintaro panaudojimu juvelyrikoje ir pasidomėti, kuo puošėsi Lietuvos didikai.“

Gintaro kelio objektu Valdovų rūmų muziejus tapo neatsitiktinai: per archeologinius tyrimus čia rasta ne tik įvairių gintaro papuošalų, bet ir XIV a. II p. gintaro dirbtuvės.

Pasak muziejaus Mokslinių tyrimų centro skyriaus vedėjo Gintauto Striškos, bene ankstyviausias Valdovų rūmuose eksponuojamas dirbinys iš gintaro yra II a. pab.–V a. vid. gintarinis karolis, archeologų aptiktas senojoje Vilniaus gyvenvietėje, kur vėliau kūrėsi ankstyviausia Lietuvoje mūrinė pilis ir svarbiausia didžiųjų kunigaikščių rezidencija. Čia jis galėjo patekti iš Lietuvos pajūrio arba netgi iš Sembos, Gdansko įlankos, Mozūrijos ežeryno, Kujavijos regiono arba Pietvakarių Lenkijos dirbtuvių.

Gintaro karoliai Lietuvos teritorijoje pradėti nešioti senajame geležies amžiuje. Jie po kelias dešimtis verti į kaklo apvaras, neretai komponuoti kartu su emalio, stiklo, žalvario karoliais, įvairiais kabučiais, įvijomis.

XIII a. pab.–XV a. ankstyvosios mūrinės pilies kultūriniame sluoksnyje archeologai taip pat rado keletą gintarinių ir stiklinių karoliukų. Pagal Viduramžių senkapiuose aptiktas įkapes žinoma, kad gintaras – ir vėlesniais amžiais mėgtas papuošalas.

Dar vienas įspūdingas radinys – Valdovų rūmų šiaurės korpuso aplinkoje aptiktos XIV a. II p. gintaro dirbtuvių liekanos. Čia buvo išmesta smulkių gintaro trupinių, keletas brokuotų arba nepavykusių dirbinių fragmentų. Gali būti, kad šiose dirbtuvėse pagamintas ir XIV a. pab.–XV a. pr. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastas gintarinis signetinis žiedas, kurio priekinėje dalyje išpjautas rombas su kryžiaus formos įpjova.

„Prielaidas, jog tai signetinis žiedas, patvirtina XVIII a. pradžios istoriniai šaltiniai, kuriuose nurodoma, kad signetai būdavo gaminami ir iš gintaro. Lietuvoje žinomi tik du gintariniai signetiniai žiedai – be šio, dar vienas rastas XVI a. datuojamame Akmenių senkapyje, moters kape“, – teigia G. Striška.

Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojos dr. Jolantos Karpavičienės teigimu, Valdovų rūmų muziejuje sukaupti vertingi radiniai yra stipri paskata pažinti istoriją, pritraukti turistų, vienyti bendrą kultūrinį paveldą ir tradicijas turinčias tautas. „Būdamas Gintaro kelio objektas kartu su kitomis kultūros, muziejinėmis institucijomis, Valdovų rūmų muziejus didina mūsų šalies žinomumą ir išskirtinumą, o čia eksponuojamos gintarinės vertybės skleidžia žinią apie mūsų šalies ekonominius, diplomatinius ir kultūrinius ryšius“, – sako ji.

Valstybinio turizmo departamento iniciatyva Gintaro kelio idėja gimė prieš kelerius metus, o nuo praėjusių metų, gavusi Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos palaikymą, įgavo pagreitį. Šiuo metu Gintaro kelias jau vienija 55 temines turizmo paslaugas bei produktus ir yra pristatomas reprezentacinėje Lietuvos turizmo svetainėje http://gintarokelias.lithuania.travel.

Per artimiausius penkerius metus Gintaro kelią planuojama išplėsti, susieti su geografinėmis nuorodomis ir sujungti su kitų dvylikos Europos šalių Gintaro kelio atkarpomis.