Šv. Marijos Magdalenos de Paci relikvijorius parodoje „Sacri Splendori. Piti rūmų relikvijų koplyčios lobynas“ Florencijoje. 

Jau savaitę garsi Vilniaus katedros lobyno šventenybė, miniatiūrinis auksakalystės šedevras – šv. Marijos Magdalenos de Paci relikvijorius – eksponuojamas Piti rūmuose, parodoje, skirtoje Medici lobynams pristatyti.

Lietuvos humanitarų bendruomenei gerai žinomas kūrinys po daugiau nei 300 metų pirmą kartą sugrįžo į gimtinę – Florenciją. Relikvijorius su šv. Marijos Magdalenos de Paci palaikų dalelėmis priklausė Vilniaus vyskupui Mikalojui Steponui Pacui, o po jo mirties 1684 m. buvo perduotas Vilniaus katedrai. Šią brangenybę dviem žymiausiems XVII a. pabaigos Medici rūmų auksakaliams Giovanni Comparini ir Giuseppe Vanni užsakė sukurti Toskanos kunigaikštis Cosimo III Medici.

Šia dovana jis norėjo atsidėkoti už šv. Kazimiero relikviją, kurią prabangiame gintariniame sarkofage 1678 m. gavo iš to paties Vilniaus vyskupo Mikalojaus Stepono Paco. Šv. Marijos Magdalenos de Paci relikvijorius – tai nuostabus rutulio pavidalo 13 cm aukščio kūrinys, padarytas iš kalnų krištolo ir aukso, puoštas detalėmis iš aukso ir emalio (kryžius, karūnėlė, lelijų žiedai, maldos žodžiai, rožės, akanto lapai). Relikvijorius padabintas 132 deimantais.   

Paroda „Sacri Splendori. Piti rūmų relikvijų koplyčios lobynas“ yra išdėstyta šešiose Piti rūmų salėse, eksponuojama per šimtas relikvijorių, taip pat žvakidžių, kryžių, paveikslų, dokumentų. Lituanistinė parodos tema yra išsamiai pristatyta, rodomi net penki mūsų istorijai svarbūs, Lietuvos kultūrinius politinius mainus menantys objektai: minėtieji šv. Marijos Magdalenos de Paci relikvijorius ir prabangus gintarinis sarkofagas su šv. Kazimiero ir kitų šventųjų atvaizdais (apie 1677–1678), didžiulis puošnus šv. Kazimiero relikvijorius su Lietuvos globėjo relikvija (apie 1687–1688) ir Carlo Dolci nutapytas šv. Kazimiero paveikslas (1670–1671), taip pat Mikalojaus Stepono Paco dokumentas, liudijantis šv. Kazimiero relikvijų autentiškumą (1677).

Pagrindinis parodos atradimas irgi priklauso vienam iš šių objektų – tai Gdansko auksakalių dirbtuvėse sukurta gintarinė dėžė, minėtasis sarkofagas šv. Kazimiero relikvijai (35 x 56 x 20 cm). Ilgą laiką manyta, kad Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas Lietuvos globėjo relikviją į Florenciją siuntė tik su autentiškumą patvirtinančiu dokumentu, be jokio prabangaus dėklo, ir šis gintaro dirbinys su aukso, sidabro, dramblio kaulo inkrustacijomis, nuo 1934 m. eksponuotas Piti rūmų lobyne, su šv. Kazimiero relikvija nebuvo siejamas.

Relikvijorių puošia 36 šventųjų vyrų ir moterų atvaizdai, o jo viršuje įkomponuota šv. Kazimiero raitelio gintarinė figūra, labai primenanti Lietuvos herbą – Vytį. Šaltiniai byloja, kad Vilniaus vyskupas į Florenciją atsiuntė keletą puošnių gintaro dirbinių (kryžių, žvakides), ir parodoje yra eksponuojami objektai, kurių atlikimas ir meistrystė yra panaši į mūsiškį šv. Kazimiero sarkofagą, tačiau aiškių įrodymų, kad šie Gdansko auksakalių kūriniai Florenciją pasiekė Vilniaus vyskupo dėka kol kas nėra.

Remiantis archyviniais šaltiniais, italų mokslininkams Marilenai Mosco, Ornellai Casazzai ir Giovanni Matteo Guidetti pavyko nustatyti, kad Vilniaus vyskupas Gdansko auksakaliams užsakė dvi dėželes – sidabrinę ir gintarinę, – ir sudėjo jas vieną į kitą, o į sidabrinę įdėjo šv. Kazimiero dilbio kaulą. Atsidėkodamas vyskupui Toskanos kunigaikštis atsiuntė šv. Marijos Magdalenos de Paci relikviją kalnų krištolo relikvijoriuje, o šv. Kazimiero relikvijai sukūrė parodoje eksponuojamą sidabrinį sarkofago formos relikvijorių (83 x 59 cm).

Pasitelkęs visą savo talentą ir meistrystę, Cosimo III idėją įgyvendino Florencijos auksakalys Massimiliano Soldani-Benzi. Matome keturių angelų laikomą stiklo dėklą su šv. Kazimiero relikvija, jis gausiai išpuoštas sidabrinių lelijų žiedais, kviečių varpomis, įrašai auksuotose banderolėse primena šventojo karalaičio šventumo istoriją ir tai, kad jis yra „Lietuvos didysis kunigaikštis“.

Paroda Florencijos Piti galerijoje veiks iki šių metų lapkričio 2 d.