Nacionalinėje dailės galerijoje atidarytos dvi tapytojo Vinco Kisarausko parodos. Viena jų – retrospektyvinė „Pasisveikinimas su laiku“, atskleidžianti V. Kisarauską kaip kūrėją, meninės raiškos priemonėmis apmąsčiusį savo istorinį laiką ir padariusį didelę įtaką Lietuvos modernizmo raidai. Kita – jo dukros parengta nuotraukų ir asmeninių daiktų ekspozicija.

Pasak parodos kuratorės, tapytojas V. Kisarauskas pirmąkart viešo dėmesio sulaukė 1961-aisiais, kai surengė personalinę tapybos ir grafikos darbų parodą Vilniuje. Prieš tai dar buvo išleista jo iliustruota knygelė vaikams „Poklius tykoja kas dieną“. Pirmoji kūrybos paroda valdžios buvo uždaryta, o knygos iliustracijos sukritikuotos spaudoje, apkaltinus dailininką formalizmu. Dailininko kūryba buvo ilgam nustumta į sovietmečio oficialiosios dailės gyvenimo paraštes: jo kūrybos viešinimas ir sklaida buvo stipriai apriboti cenzūros.

„Kadangi V. Kisarauskas vienas ryškiausių modernizmo kūrėjų Lietuvoje ir sovietiniu laikotarpiu, jo kūryba ir veikla ir pozicija gana stipriai buvo marginalizuota to laiko dailės kontekste, be to pats menininkas užsiėmė savicenzūra, t. y. didžiausia ir įdomiausia jo kūrybos dalis liko jo dirbtuvėse, neperžengė dirbtuvių slenksčio. Tai šioje parodoje siekiama atskleisti, parodyti pagrindines jo novatoriškas idėjas kurios turėjo didelę įtaką Lietuvos modernizmo raidai“, – sakė parodos kuratorė Milda Žvirblytė.

Antroji paroda – parengta menininko dukros Aistės Kisarauskaitės. Joje eksponuojamos 124 fotografijos ir keli daiktai iš V. Kisarausko archyvų. Pasak dukros, tai autobiografinis pasakojimas, nes pasakotojas – pats V. Kisarauskas, savaip atrinkęs jam svarbius žmones, pažymėjęs įvykius, pats kūręs savo įvaizdį. Tėvas fotografavo nuo pat jaunystės, todėl į jo nuotraukas galima žvelgti kaip į laikmečio dokumentavimą.

„Man buvo didelis malonumas dar kartą tuos archyvus peržiūrėti ir lyginti su mamos prisiminimais, suformuoti kitą pasaulį, primenantį kaip galėjo, kaip buvo, kaip gyveno V. Kisarauskas. Vis tik, šita paroda jo požiūris į save, nes tai jo juostos, jis pats pozuoja kaip nori atrodyti, tai tarsi autobiografinis romanas, kurį jis parašė, man pavyko pabūti tokiu redaktoriumi, kuris išbraukė kur per daug puslapių“, – pasakojo menininkė A. Kisarauskaitė.

Nuotraukose užfiksuoti ir neišlikę V. Kisarausko kūriniai, vienas jų – pano universalinės parduotuvės kavinėje, sukurtas 1974-aisiais.

Parodos nacionalinėje galerijoje veiks iki birželio vidurio.