„Lituanicos“ skrydis per Atlantą - vienas drąsiausių ir labiausiai įkvepiančių epizodų Lietuvos istorijoje, apie kurį žino kiekvienas. Šis skrydis nutrynė ribą tarp svajonių ir realybės bei visam pasauliui įrodė, kad „neįmanoma“ tiesiog neegzistuoja.

„... Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti, mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasirinkimas tegu sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais. Bet jei Neptūnas ar galingas audrų Perkūnas ir mums bus rūstus - pastos mums kelią į Jaunąją Lietuvą ir pašauktų Lituanicą pas save, - tada Tu, Jaunoji Lietuva, turėsi iš naujo ryžtis, aukotis ir pasirengti naujam žygiui (...)“, - taip savo testamente prieš lemtingąjį skrydį rašė S. Darius ir S. Girėnas Lietuvai. Ir po daugiau negu 85 metų Lietuva vis dar pelnytai didžiuojasi šiais dviem vizionieriais.

Didžiausią miuziklą Lietuvoje „Lituanica“ pastatė tarptautinė menininkų, istorikų ir aviatorių komanda iš Lietuvos ir Lenkijos. Miuziklas atskleis ne tik dramatiškas „Lituanicos“ skrydžio aplinkybes, bet ir atidžiau pažvelgs į Stepono Dariaus ir Stasio Girėno asmenybes.

Šioje istorijoje ne mažiau už istorinius faktus visada svarbi buvo jausminė, draminė žmonių likimų linija, kuri neabejotinai palies žiūrovų širdis. Todėl į ją nukreiptas didžiausias miuziklo kūrybinės trupės dėmesys. Aktorių meistriškumo, originalios muzikos ir jautraus libreto sintezė atskleis net 25 istorijos dalyvių personažus, meilės vingius, patriotizmo svarbą tiek atskirų žmonių, tiek visos tautos gyvenime.

Beveik 50 aktorių bei šokėjų trupė scenoje vilki 4-ojo dešimtmečio stiliaus drabužius, atkurtus siekiant išsaugoti istorinio laikotarpio dvasią. Istorijos autentiškumą miuziklo kūrėjams išsaugoti padeda Lietuvos aviacijos muziejaus ekspertai, aviacijos entuziastai.

Šiame pastatyme skambės 30 originalių, specialiai miuziklui „Lituanica“ sukurtų muzikos kūrinių, itin turtingų stilistine prasme: siekiant atkurti tarpukario Lietuvos, taip pat ir JAV dvasią, miuzikle skamba tautinės lietuviškos muzikos melodijos, 4-ojo dešimtmečio Kauną primenantys Danieliaus Dolskio estrados motyvai, taip pat amerikietiško lindyhopo bei svingo ritmai. Neapsieita ir be šiuolaikinės XXI a. muzikos fragmentų.

„Jaučiu milžinišką atsakomybę ne tik prieš kūrybinę trupę ir miuziklo žiūrovus, bet ir prieš visą Lietuvą. Dabartinių laikų istorijoje turime nedaug didvyrių. O Darius ir Girėnas buvo vieni iš tų žmonių, kurie tapo tautos dvasios simboliu. Darius, beje, svariai prisidėjo ir prie atkurtos Lietuvos valstybės vystymosi bei augimo. Šiandien mes visi žinome, kaip baigėsi Dariaus ir Girėno rizikingas sumanymas, bet retai pagalvojame, o kas gi juos skatino ir motyvavo? Būtent apie šias priežastis, apie meilę tėvynei, šeimai bei gyvenimui pasakoja miuziklas „Lituanica“, - sako režisierius Mantas Verbiejus.