Į jį buvo užsiregistravęs rekordinis skaičius – daugiau nei nei 8,3 tūkst. įvairaus amžiaus žmonių.

„Maždaug 7 tūkstančiams 600 buvo padalinta atributika, todėl spėjame, kad toks skaičius dalyvavo. Maždaug pusė dalyvių civiliai, pusė kariai, pagal registraciją turėjo dalyvauti 3900 karių ir 4400 civilių, kas galėjo, negalėjo. Bet bėgimas vis tiek rekordinis, kasmet bėgimo dalyvių daugėja tūkstančiu“, – BNS sakė Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas.

Į bėgimą užsiregistravo entuziastai iš 17 užsienio šalių. Jame taip pat dalyvavo Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, kariai iš JAV, Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Norvegijos Kroatijos ir kitų valstybių.

„Kad tiek žmonių ir tiek jaunų žmonių yra, tai rodo visuomenės stiprybę, tai rodo valstybės stiprybę, laisvės stiprybę – tai yra džiugu. Patriotizmo padidėjimas kilo su pirmomis turbūt ryškiausiomis grėsmėms – tai buvo Ukraina. Šis bėgimas, manyčiau, yra tikras stiprybės atspindys“, – žurnalistams sakė krašto apsaugos Raimundas Karoblis.

Tarp susirinkusiųjų į bėgimą – daug jaunimo, karių, Šaulių sąjungos atstovų, moksleivių, įvairių įstaigų ir institucijų darbuotojų. Nemažai vaikų ir jaunuolių prie starto stovėjo su Šaulių sąjungos marškinėliais, buvo apsigaubę trispalvėmis ir vėliavomis su Vyčiu.

14-metis alytiškis Dovydas BNS sakė, kad jau dalyvauja antrame bėgime, jis jam labai patinka.

„Įsivaizduoju, kad buvo žmonės, kurie gynė Laisvę, Lietuvą“, – sakė moksleivis.

Įsivaizduoju, kad buvo žmonės, kurie gynė Laisvę, Lietuvą.

Iš Tauragės atvykusios ir Lietuvos šaulių sąjungos marškinėlius vilkėjusios merginos BNS sakė, kad bėgime taip pat dalyvauja antrus metus.

„Tai padėka tiems, kurie pasiaukojo Lietuvai“, – sakė 16-metė mergina.

Vyriausiasiems bėgimo dalyviams – 80 metų, tokių yra trys. Dalyvauti bėgime užsiregistravo ir vienerių metų vaikas. Prie starto buvo matyti keletas tėvų su vežimėliais.

Du senjorai iš Kauno BNS sakė atstovaujantys Kauno sveikuolių klubui, jie bėgo su šūkiu „Už sveiką Lietuvą“.

„Mes nuolat dalyvaujame šiame bėgime, kiekvienais metais, man jau koks 20-tas bėgimas. Kai tik pradėjo šį bėgimą organizuoti, tai mūsų klubas ir dalyvauja. Buvom okupuoti tiek metų, o Sausio 13-ąją išryškėjo vieningumas, įvyko tikrasis atgimimas“, – BNS sakė.69 metų Valius Mačiulskas.

„Malonu, kad yra bėgančių. Ypatingai malonu, kad daug jaunimo, kad daug mokinukų, tai mums teikia daug vilties. Bėgimas yra tikras pagerbimas. O tribūnoje pašnekėti – na, reikia ir to.... jei į temą kalba. Bet tų kalbančių mažai tarp bėgančių. Nežinau, jau kiek metų dalyvauju, nuolat, turbūt nėra praleisti ne vieni metai. Mūsų žmonių ne šimtais, bet kas metai po keliolika dalyvauja. Tokie jaunuoliai – mažiausiai per 60 metų, man dar tik 76-eri. Tarp mūsų yra ir tokių, kuriems per 80 metų ir jie bėgioja. Mes dar dalyvaujame ir kitame bėgime – 20 metų jau kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį iš Kauno į Ariogalą nešame laisvės ugnį, kur vyksta Laisvės kovų dalyvių sąskrydis“, – BNS sakė Petras Sventickas.

Jau 27-ąjį kartą vykęs bėgimas prasidėjo nuo žuvusiųjų poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir driekėsis Vilniaus gatvėmis iki televizijos bokšto.

Tradicija tapusio bėgimo tikslas – skiepyti meilę ir pilietinę pareigą Tėvynei kovoje už jos Laisvę ir Nepriklausomybę.

Prieš bėgimą karinių dalinių atstovai, bėgimo organizatoriai ir svečiai padėjo gėlių prie žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų. Bėgimo pabaigoje padėta gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos.

„Gyvybės ir mirties keliu“ bėgimai organizuojami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose aštuoniose pasaulio šalyse. Šiais metais žuvusiuosius už Lietuvos laisvę pagerbs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Belgijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Estijoje ir Suomijoje. Čia į bėgimą registravosi daugiau nei 800 žmonių.

Sausio 13-ąją Lietuva minėjo Laisvė gynėjų dieną.

1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.