Pasak miesto savivaldybės, atrinkta dvylika stipriausių projektų, kurie šiais metais atsiras įvairiuose sostinės rajonuose. Tarp jų – ir milžiniškas grybas Vingio parke, nauji Žaliojo tilto akcentai bei paukščių stebėjimo stotis. Jiems finansuoti skirta 0,5 mln. eurų.

Vingio parke esančioje Grilio zonoje menininkas Andrius Labašauskas statys ne tradicinę akmens verpstę agrarinei kultūrai ir rėmėjams įsiamžinti, o savotiškai įamžins karalystę, kuri žmones maitina, įkvepia, edukuoja, praturtina – tai bus „Grybas“, kuris išdygs istorinio parko maisto zonoje.

Konkurso dalyvių nuotr.

Šalia atnaujinto Žirmūnų paplūdimio, po Valakampių tiltu, bus kuriamas skulptūrų ir riedlenčių parkas „Rio de Žirmūnai“ – iniciatyva, siekianti ne tik sukurti aktyviam laisvalaikiui pritaikytą estetiškai patrauklų parką, bet ir pakviesti vietinę bendruomenę prisidėti prie parko kūrimo, o ateityje ir prie atnaujinimo talkų ar renginių organizavimo.

Konkurso dalyvių nuotr.

Kipras Dubauskas kartu su Lietuvos gamtos fondo darbuotojais ir botanikos mokslų studentais pradės rinkti detalią informaciją apie Lazdynų salos biologinę įvairovę bei floros formavimąsi, salos genetinę įvairovę – viduryje Neries, vadinamoje Lazdynų saloje, bus įkurta paukščių fenologinių stebėjimų stotis, jiems privilioti saloje sodinami vaismedžiai, bus pastatytos zigzaginės paukščių gaudyklės.

Konkurso dalyvių nuotr.

VšĮ „Kultūrinės ir organizacinės idėjos“ sostinei padovanos „Ateities lietuvaitę“ – japonų menininko Hiroyukio Mitsumės Takahashio kūrinį, kuris planuojamas ant daugiabučio namo fasado Naujininkuose, kelyje nuo Vilniaus oro uosto iki miesto centro.

Konkurso dalyvių nuotr.

Pasak architekto Audriaus Ambraso, nuo Žaliojo tilto nukėlus skulptūras nebežinoma ką jų vietoje daryti, o gėlių vazonai ar meno kūriniai ant pjedestalų nedera su bendra tilto architektūrine kompozicija. Architektas pasiūlė naujus Žaliojo tilto ženklus, kurie bus abstraktūs – jie ne tik simboliškai pažymės erdvę, kurią anksčiau užėmė skulptūros, bet ir primins apie ankstesniojo tilto išraiškingą konstrukciją.

Konkurso dalyvių nuotr.

Vilniaus pėsčiųjų takas „L8“ – tai 1 val. 24 minučių trukmės per Užupio ir valstybinio pilių rezervato teritoriją vingiuojantis laisvalaikio pėsčiųjų takas, kuriame yra nemažai įdomių, stabtelėti priverčiančių objektų. Menininkai VšĮ PVZ LT šiuolaikinėmis priemonėmis take įamžins Užupyje gyvenusių menininkų atminimą. Takas turės žymeklius – edukuojančius, intriguojančius ir estetiškai, tačiau neįkyriai papildančius.

Konkurso dalyvių nuotr.

Fabijoniškės taip pat sulaukė menininkų dėmesio. Projekto kūrybinė komanda – menininkas Bertas Jacobsas ir Sigita Simona Paplauskaitė – siūlo sukurti naują bendruomenės susirinkimo vietą, pasinaudojant kraštovaizdžio formavimo ir meninės raiškos galimybėmis. „Fabijono svetainė“ – tai bus draugiškas akmenų skulptūrų sodas, skirtas Fabijoniškių namų gyventojams atsisėsti, pailsėti, gaminti lauke maistą, o svarbiausia – susiburti ir būti kartu.

Konkurso dalyvių nuotr.

Antakalnyje, Montvilos trikampyje, atsiras nauja traukos vieta – bendruomenės sodas, kuris išsiskirtų specialiai jam sukurtais funkciniais skulptūriniais objektais (suoleliai, šiltnamis, vandens kranas ir tvorelė), kurie ne tik pasitarnaus, bet ir turės meninę vertę.

Konkurso dalyvių nuotr.

Tame pačiame Antakalnyje atsiras ir dar vienas meninis akcentas, pavadintas „Vilkas keičia kailį“. Pagrindinė projekto idėja – naujai pažvelgti į visiems gerai žinomą Vilniaus miesto simbolį geležinį vilką. Sapiegų parke stovinti Vytauto Poškos skulptūra, klasikinis „geležinio vilko“ skulptūrinis variantas, autoriui pritarus, žaismingai ir kūrybiškai įgaus naujų, gilesnių, ne vien tik romantinių prasmių, kurias diktuoja šiandieninio gyvenimo aktualijos – informacijos gausa, besaikis vartojimas, kurį skatina vis spartėjantis gyvenimo tempas ir būdas, veidmainiškumas, tuščias politikavimas, gamtos niokojimas.

Konkurso dalyvių nuotr.

Dar vienas šiemet finansavimą laimėjęs projektas – „Vilnius Bunda“. Tai, kaip teigiama sostinės savivaldybė pranešime, ambicingas Vilnius 700 metų sukakčiai skirtas projektas, kuris atgaivins pamirštas Vilniaus erdves, sujungdamas didžiulį Lietuvos ir užsienio profesionalių urbanistinio ir šiuolaikinio meno kūrėjų tinklą, istoriją, architektūrą bei naująsias technologijas. Per trejus metus numatoma į projektą įtraukti 15 rajonų: Naujamiestį, Naujininkus, Stotį, Vilkpėdę, Naująją Vilnią, Žirmūnus, Šeškinę, Fabijoniškes, Karoliniškes, Justiniškes, Pašilaičius, Lazdynus, Žvėryną, Pilaitę bei Viršuliškes.

Šeškinėje, šalia Šeškiuko ežerėlio, bus pastatytas dar vienas traukos objektas – GEO ART skulptūriniai suoleliai įkvėpti gamtinės Šeškinės aplinkos.

Konkurso dalyvių nuotr.

Menininkas Povilas Kupčinskas ant Malūnų g. 3 gyvenamojo namo sienos, kuris anksčiau buvo Vilniaus Užupio bernardinių vienuolynas, nutapys Bernardiną Sienietį, kuris atnešė į Lietuvą reformas. Jo pastangomis buvo statomi vienuolynai ne tik Vilniuje bet ir visoje Lietuvoje.

Konkurso dalyvių nuotr.