E. Turauskas - iškilus politikos, visuomenės veikėjas, žinomas Lietuvos diplomatas, spaudos darbuotojas, Eltos direktorius. 1926-1966 m. - E. Turausko politinės karjeros metai, svarbus tarnystės Lietuvai laikotarpis.

E. Turauskas buvo Lietuvos delegatas prie Tautų Sąjungos, lemtingu Lietuvai laikotarpiu ėjęs Užsienio reikalų ministerijos (URM) Politikos departamento direktoriaus pareigas, dalyvavęs sprendžiant visus pagrindinius užsienio politikos klausimus: 1939 m. sutarties su Sovietų Sąjunga sudarymo, Vilniaus krašto sugrąžinimo ir kt.

Monografijos autorė siekė nušviesti E. Turausko gyvenimo kelią, stengdamasi atskleisti jo vidinį pasaulį, santykius su šeimos nariais, bičiuliais, užsienio diplomatais, žiniasklaidos atstovais ir kt., o knygos skaitytojui duoti laisvę mąstyti, pačiam daryti prielaidas ir išvadas vienu ar kitu klausimu.

Kretingos apskrityje gimęs E. Turauskas iš pradžių mokėsi Telšių gimnazijoje, Petrapilio universitete studijavo teisę. Nuo 1919 m. Fribūro universitete studijavo teisę ir filosofiją.

1921-1923 m. - Lietuvos pasiuntinybės Berne sekretorius. 1923-1926 m. gaudamas Užsienio reikalų ministerijos stipendiją, studijavo Paryžiaus universiteto Teisės fakultete, apgynė teisės mokslų disertaciją, jam suteiktas daktaro laipsnis.

1926 m. Trečiojo Seimo ir 1936 m. Ketvirtojo Seimo atstovas. 1927-1928 m. dienraščio „Rytas“ vyriausiasis redaktorius, 1928-1934 m. - Eltos direktorius, 1934-1939 m. - nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotinis Čekoslovakijai, Jugoslavijai ir Rumunijai, kurio rezidencija buvo Prahoje. Kartu studentų ateitininkų sąjungos ir ateitininkų federacijos pirmininkas. 1939-1940 m. Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius.

1940-1946 m. - nuolatinis delegatas prie Tautų Sąjungos ir pasiuntinybės patarėjas Berne. Pablogėjus sveikatai, atsistatydino. Nuo 1947 m. - Čikagos lietuvių laikraščio „Draugas“ korespondentas Paryžiuje.

Spaudoje bendradarbiavo nuo 1912 m. Rašinius spausdino leidiniuose „Ateitis“, „Ateities spinduliai“, „Lietuvos balsas“, „Lietuvos aidas“, „Naujoji Romuva“, „Bangos“, „Mūsų laikraštis“, „Mūsų rytojus“, „Židinys“, „Darbininkas“, „2000 metrų“ ir kt.

Taip pat bendradarbiavo „Amerikos balso“, Vatikano radijo stotyse, Katalikų mokslo akademijos veikloje, buvo įvairių politinių asociacijų bei organizacijų, taip pat Vidurio ir Rytų Europos Laisvųjų žurnalistų asociacijos narys.