Kaip Beno Staškausko juvelyrika netelpa į standartinius rėmus, taip ir jo dirbtuvės – panašesnės į mokslinę laboratoriją nei į menininko mūzų laukiančią erdvę.

Čia kiekvienas darbas turi ne tik istoriją, bet ir technologinį sprendimą, kurį įgyvendinti kartais prireikia ir poros mėnesių. Pradžia – ne įprastas dailininkams eskizas, bet trimatis modelis, įkvėptas spalvos, formos arba muzikos, kurios kūrimą menininkas vadina savotiškomis atostogomis nuo šiuolaikinės juvelyrikos.

Ir vis dėl to būtent dėl šios šiuolaikinės juvelyrikos Benas Staškauskas šiandien dirba laikydamasis principo „gyvenk lokaliai, mąstyk globaliai“.

Apie medžiagų vertę jis kalba galerijoje „Argentum“ atidarytoje personalinėje parodoje „Tikrasis auksas viduje“. Čia naftą simbolizuojančių skulptūrų apsuptyje eksponuojama nešiojamos juvelyrikos kolekcija, sukurta iš plastiko, padengto įvairiais metalais: auksu, sidabru, variu ir nikeliu.

Menininkas klausia, ar nereikėtų medžiagų, išgaunamų iš naftos, vertinti daugiau nei tai darome šiandien?

Daugiau apie menininką ir jo parodą „Tikrasis auksas viduje“, kuri veiks Vilniuje iki gegužės 12 dienos, – reportaže.