Liūdnai pagarsėjęs antstolių uolumas diriant paskutinį skolininkų kailį niekam ne paslaptis. O patys antstoliai nelinkę pripažinti savo klaidų ir juolab atlyginti ar bent jau atsiprašyti už savąsias.

Tikėjosi susigrąžinti skolą

Pensininkas Anicetas Juškaitis nėra, kaip dažniausiai pasitaiko, įvairioms įstaigoms prasiskolinęs ir skolų nesumokėjęs kaunietis. Atvirkščiai – A.Juškaitis yra kreditorius, kuriam skolingas liko kitas kaunietis. Vis dėlto 2007-aisiais 20 tūkst. litų paskolinęs A.Juškaitis po 6 metus trukusių pastangų susigrąžinti pinigus pakliuvo į aklavietę.

Turėdamas Kauno apylinkės teismo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo A.Juškaitis kreipėsi į antstolę Birutę Čereškienę. Teismo dokumente minima pinigų suma buvo perkopusi 38 tūkst. litų, nes teismas suskaičiavo sutartas palūkanas ir pridėjo 476 litus priverstinio skolos išieškojimo išlaidas.

Kaunietis tikėjosi, kad, pardavus kelis skolininko žemės sklypus ir Pašilės gatvėje esantį garažą, atgaus pinigus. Tačiau garažas ir atskleidė keistus antstolių tarpusavio santykius. Paaiškėjo, kad pastarąjį statinį, kurį areštavo antstolė B.Čereškienė, jau buvo areštavęs jos kolega antstolis Marekas Petrovskis.

Liepė laukti

Antstolė B.Čereškienė kauniečiui pensininkui išaiškino, kad tokiu atveju, kai į tą patį turtą pretenduoja du antstoliai, turto pardavimu užsiima pirmasis areštavęs garažą. Šiuo atveju garažą pagal įstatymus ėmėsi pardavinėti M.Petrovskis.

Anot A.Juškaičio, jam taip pat buvo paaiškinta, kad gautos lėšos už garažą bus dalijamos proporcingai skolos dydžiui. „Būkime ramūs ir laukime“, – tokius antstolės B.Čereškienės žodžius įsiminė pensininkas. Arešto aktą antstolė išsiuntė kolegai M.Petrovskiui.

Kiek nuogąstaudamas dėl jam priklausančių pinigų kaunietis apsišarvavo kantrybe. „Buvo tokių momentų, kai antstolei skambindavau labai dažnai, o buvo, kad skambtelėju kokį kartą per mėnesį. Ji vis nuramina, ir aš toliau laukiu“, – prisiminė A.Juškaitis.

Kolegos nekritikavo

Galiausiai A.Juškaitį pasiekė džiugi žinia – garažas parduotas. Tačiau antstolė B.Čereškienė purtė galvą ir tikino, kad jokių pinigų už parduotą garažą negavo. A.Juškaitis parašė skundą antstoliui M.Petrovskiui. Atsakymo negavo. Skambino, tačiau, kauniečio žodžiais, į ilgas diskusijas su juo niekas nesileido.

Antstolė B.Čereškienė tikino, kad padarė viską, ką privalo padaryti A.Juškaičio skolos išieškojimo procese. „Garažo pardavimu užsiėmė kitas antstolis. Taip, gautos lėšos turėjo būti dalijamos proporcingai skolos dydžiui, tačiau šiuo atveju A.Juškaitis pinigų negavo“, – patvirtino B.Čereškienė.

Antstolė diplomatiškai išsisuko nuo atsakymo apie kolegos M.Petrovskio poelgį. „Nenorėčiau komentuoti kito antstolio veiksmų. Aš padariau tai, kas man priklauso. O jo veiksmai yra jo veiksmai“, – į kalbas nesileido B.Čereškienė.

Priekaištavo žiniasklaidai

Nešnekus buvo ir M.Petrovskis. „Žiniasklaidai vykdymo eigos neskelbsiu. A.Juškaičiui viskas išaiškinta telefonu. O jūs, kai rašote straipsnius, tai būtų gerai, kad plačiau aprašytumėte“, – kalbą pasuko antstolis M.Petrovskis.

Antstolis priekaištavo už ankstesnius „Kauno dienos“ rašinius apie antstolius ir skolininkus. Esą reikėtų plačiau aprašyti tokias istorijas ir išdėstyti ne tik skolininko poziciją. Vis dėlto čia pat priminė, kad apie skolos išieškojimo vykdymo eigą nieko nepasakos.

„A.Juškaitis nori gauti daugiau, nei yra galimybė gauti iš skolininko“, – atsisakęs plačiau komentuoti susiklosčiusią situaciją tepasakė M.Petrovskis.

Pats A.Juškaitis stebėjosi jam išsakomais priekaištais. „Antstolė B.Čereškienė siunčia pas antstolį M.Petrovskį, o pastarasis – atgal pas B.Čereškienę“, – savo padėtį dėstė vyras.

Pasak A.Juškaičio, nuo 2008 m. antstolei B.Čereškienei jis neliko skolingas. Vyras tikino, kad už skolos išieškojimo vykdymą antstolei per visą tą laiką yra sumokėjęs 1225 litus ir 1190 litų atlyginimą už darbą. A.Juškaitis neslėpė, kad didžiąją dalį skolos jis jau yra atgavęs, tačiau ne visą.

Pensininkas sakėsi supratęs, kad garažas, kurį pardavus jis vylėsi susigrąžinti bent menką dalį skolos, parduotas, tačiau neišgirdęs atsakymo į klausimą, kodėl įstatymai antstoliams galioja nevienodai.

Darbo brokas

Antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė paaiškino, kad dėl antstolių tarpusavio nesusikalbėjimo ar aplaidumo nukentėjęs pensininkas gali kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo. Esą antstoliai tokioje situacijoje atsidūrusiam žmogui neturi iš kur paimti lėšų nuostoliams atlyginti.

Tiesa, šį kartą Antstolių rūmai patvirtino, kad susiklosčiusi situacija yra antstolių darbo brokas.

„A.Juškaičio situacija – išimtinis atvejis antstolių praktikoje, kai išieškotojas laiku negavo jam priklausiusios išieškotos sumos dalies realizavus skolininko turtą. Kauno antstolis M.Petrovskis pavėluotai atkreipė dėmesį į Kaišiadorių ir Trakų veiklos teritorijoje dirbančios antstolės B.Čereškienės pateiktus dokumentus, todėl išieškotojo A.Juškaičio reikalavimas nebuvo prijungtas prie kito kreditoriaus reikalavimo“, – komentavo D.Petkauskaitė.

Antstolių rūmų atstovai atkreipė dėmesį, kad dalis skolos A.Juškaičiui jau yra išieškota ir išieškojimas tęsiamas toliau. Likusi skolos dalis gali būti dengiama parduodant skolininko nekilnojamąjį turtą arba išieškant iš jo draudžiamųjų pajamų, jeigu tokių pajamų atsirastų.