Pareiškėja X kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinio egzaminų centro (NEC) 2016 m. pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultatų protokolo dalį, susijusią su jos apeliacijos rezultatu, įpareigoti NEC iš naujo peržiūrėti jos 2016 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimą, paliekant ne blogesnį, nei anksčiau gautas (66 balų) valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimas, ir priteisti jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NEC, vieną eurą neturtinei žalai atlyginti. Pasak pareiškėjos, 2016 m. ji eksternu laikė valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą ir gavo 66 balų įvertinimą. Manydama, kad egzaminas įvertintas nepakankamai, kreipėsi su prašymu dėl apeliacijos, tačiau po apeliacijos egzamino vertinimas buvo sumažintas iki 42 balų. Pareiškėjos manymu, jos darbas įvertintas netinkamai, ir NEC turi būti įpareigotas atlikti pakartotinį pareiškėjos darbo įvertinimą, paskyręs jį kitiems vertintojams, turintiems didesnę patirtį ir kvalifikaciją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, priėjo išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti 2016 m. pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultatų protokolo dalį, susijusią su pareiškėjos apeliacijos rezultatu, ir įpareigoti NEC iš naujo peržiūrėti pareiškėjos 2016 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimą. Teismo nuomone, pareiškėjos darbas buvo įvertintas, kompetentingų asmenų, kurie vertino būtent pareiškėjos darbą, o ne ankstesnių vertintojų atlikto vertinimo teisingumą, jokių procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Teismas pažymi, kad, pasinaudodama teise į apeliaciją, pareiškėja prisiėmė ir iš to kylančias teisines pasekmes – jos egzamino darbas buvo kitaip įvertintas ir tas įvertinimas buvo jai ne toks palankus nei pirminis. Pareiškėjos lūkestis, jog jos egzamino darbas bus įvertintas aukštesniu balu, pagrįstas tik jos pačios nuomone, nes teisės aktai neįtvirtina non reformato in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principo taikymo valstybinių egzaminų apeliacijų procese. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacijų nagrinėjimo metu atliekamas pakartotinis darbo vertinimas, taigi apeliacinė komisija netikrina ankstesnio vertinimo teisingumo, o naujai įvertina egzamino darbą.

Nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų neturtinei žalai atlyginti – neteisėtų veiksmų, pareiškėjos reikalavimo atlyginti žalą teismas netenkino.